The Raging Wrath of the Easter Bunny Demo
Mr. Bungle

Smagu, kai grupė prikelia savo senus demo įrašus į šiuolaikinį kokybės lygį ir išleidžia kaip tikrą visiems fanams skirtą produktą. Aš asmeniškai retai domiuos demo įrašais, tai pirmą kartą šitą Mr. Bungle kūrybą išgirdau. Ji kitokia nei bet kuris iš trijų originalių studijinių albumų. Sakot, anokia čia naujiena, juk Disco Volante nepalyginamas su Mr. Bungle, o California su Disco Volante. Ne, aš turiu omeny, jog šito albumo skambesys yra palyginus konvencinis. Čia Mr. Bungle nebando sukišti 20 skirtingų žanrų į vieną minutę muzikos. Čia jie groja visai konvencinį speed thrash metal, tiesa, tokį ekstremalų. Nors vis tiek pirmos asociacijos buvo, kad tai labai būtų į temą Anthrax repertuare (neveltui Scott Ian prisidėjo prie šio albumo naujos versijos įrašymo), o galbūt iš būgnavimo perspektyvos neša į Slayer pusę (atsidarau wiki, akurat, groja Dave Lombardo). Tiesa, kadangi tai greitas thrash'as, truputį ne mano laukas, bet kartais mėgstu ir thrash'ą, ir speed'ą, visgi šitas albumas sunkus ir agresyvus klausinys, neįmanoma iš pirmo karto suvirškinti, kas čia dedasi. Bet šio albumo yra du dideli pliusai: 1) Jis tiesiog kapoja taip, kad klausytojui tuo momentu klausantis gera; 2) Absoliučiai nerealus Trevor'o Dunn'o grojimas bosu, turbūt iš bosisto perspektyvos stipriausias Mr. Bungle įrašas. Žinoma, stilistika tokia, jog bosistui yra ką veikti. Minusai yra tai, jog čia yra beveik valanda taškymo, po tiek jautiesi atbukintas nuo visko ir niekas neišlieka galvoje iš šio albumo. Ir aš nesu labai didelis plokščio būgnavimo fanas. Dave Lombardo nepretenduoja į mano mėgstamiausius būgnininkus. Apie Patton'o vokalus sunku kažką ir bepasakyti, nes jis visais laikais išdarinėjo beleką, bet vat būtent beleką... o čia jis nuostoviai klykia thrash'išku stilium. Aišku, variacijos šitai muzikai netinka, bet to paprastai tikies iš Patton'o. Bet reikia čia nepamiršti, jog medžiaga iš tų laikų, kai nieks to Patton'o nežinojo. Ir apskritai, 1986-iems metams tokia medžiaga yra gan pažangi. 

Geriausios dainos? Nežinau, jos visos gan vidutiniškos, yra vežančių momentų, o yra tokių vežančių momentų, kad jau nebeveža, todėl viskas susividurkina. Galbūt ties Bungle Grind ir Methematics didžiausią malonumą patyriau, bet net ir tos dainos labai neįsikalė į galvą. Ir vat todėl negaliu rašyti 9-eto, rašau 8-etą.