Aš mačiau pilkus griuvėsius
Pilnus žiurkių ir laukinių šunų
Apleistas miestų gatves
Sudraskytas sprogimų ir riksmų
Tarsi į šiukšlių kalnus bereikšmius
Žvelgiau į lavonų krūvas
Žengdamas traiškiau jų kaukoles
Ir negirdėjau mirštančiųjų agonijų

Gedulu apsiniaukęs dangus
Ėmė kraują purkšti
Aš ragavau jo gaivų skonį
Ir sveikinau aplinkui tvyrančią mirtį
Su pašaipa žvelgiau į priešus
Besiraitančius iš skausmo purve kruvinam
Be jausmų žvelgiau į tas padugnes
Linkėdamas jiem skaudžiausios mirties

Aš regėjau pasaulį be melo
Kuriame neturi reikšmės pinigai
Įtakingus žmones beginklius
Kurie be turto rastų tik žlugdantį skausmą
Tik staiga mane šaltis nupurtė
Ir atmerkiau akis į tikrovę
Varstomas tuštybės pritvinkusių žvilgsnių
Supratau, jog visa tai buvo, tik nuostabus sapnas