Ei, didžėjau, paduok į salę garso,
Būtų neblogai, jeigu pasaulis apsiverstų.
Šiandien vakarėlis, panašus į tikrą rojų,
Šoksim iki ryto, kol visai nejausim kojų.

Ši naktis ilga ir šiandien jūra ligi kelių,
Ponas Ritmas valdo ir atgal nėra jau kelio.
Viską atiduosim už linksmybių puotą,
Nes gyventi vienąkart likimo žmogui duota.

Čia tiek šviesos ir tiek garsų
Ir lekiam mes lyg ant sparnų,
Neatsilik ir tu!


Vakaras atėjo, nėra nieko keisto,
Viskas prasidėjo, radom gerą vaistą,
Pasigausim vėją ir uždegsim aistrą,
Būsime kartu, tik abu...
(2 k.)


Kaip galiu stovėt, kada aplinkui juda kūnai?
Čia visi kartu, po vieną niekas čia nebūna.
Tavo žvilgsnio niekaip man sugauti nepavyksta,
Tu šalia, bet šviesos taip negailestingai blyksi.

Viskas pasibaigs dar rytui neatėjus,
Pasiliksim dviese, ko abu labai norėjom.
Apkabink mane, apkabink mane
Ir mūsų meilė tęsis kaip kine.

Tiktai prašau: nebūk drovus
Ir lėksim mes lyg ant sparnų -
Ir aš, ir tu...


Vakaras atėjo, nėra nieko keisto,
Viskas prasidėjo, radom gerą vaistą,
Pasigausim vėją ir uždegsim aistrą,
Būsime kartu, tik abu...
(2 k.)


Ateis diena ir viskas baigsis kaip sapne,
Pradings ir ši naktis, ir kas tarp mūsų buvo...
Gal kada nors mes susitiksime ir vėl,
Ir pasakysim: tai, kas buvo – nepražuvo!


Vakaras atėjo, nėra nieko keisto,
Viskas prasidėjo, radom gerą vaistą,
Pasigausim vėją ir uždegsim aistrą,
Būsime kartu, tik abu...
(2 k.)