Aš nevertas švelnių tavo žodžių
Nei to ežero, pilno žvaigždžių.
O aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Pasiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Aš nevertas, aš daug ko nevertas.
Amžinai amžinai neramus.
Ir ne vieną Tave aš prisimenu kartais,
Kai brendu naktimi į nelaukiančius vienišus, šaltus namus.
Tu švelni ir tyra kaip Oginskio graudus polonezas.
Dar pabūk, ugnele neišblėsk.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Nes aš toks vienas - velnioniškai vienas,
Išsiilgęs aušrinėje sodžiaus giedorių gaidžių.
Kažkokia mada užėjo. Kartais būna, kad kokie fragmentai iš roko klasikų nugirstami iš kokio TikToko, ir taip kai kurie užsikabina. Bet smagu, kad jaunimas dar atranda. Tikiuosi, taip visada bus.
Šiaip pastebėjau, jog Mac'us pas mus jauni žmonės pradėjo klausyti, na, per pastaruosius penkis metus. Anksčiau jie Lietuvoje buvo menkai vertinama grupė.