CENTRAL SCRUTINIZER:
This is the CENTRAL SCRUTINIZER...Joe has just worked himself into
an imaginary frenzy during the fade-out of his imaginary song...
He begins to feel depressed now. He knows the end is near. He has realized
at last that imaginary guitar notes and imaginary vocals exist only in the mind
of The Imaginer ...and ... ultimately, who gives a fuck anyway... Who gives a fuck
anyway? So he goes back to his ugly little room and quietly dreams his last
maginary guitar solo...
Puslapis yra pramoginis. Kalbinti jo narius galima ir reikia. Gaivinti ir plesti temas galima ir reikia. Apstu vietos saviraiskai ir idomioms mintims, pastebejimams, polemikai. Reikia kurybos fantazijos iniciatyvos entuziazmo idejuaktyvumo drasos.
Kai bus griezta atranka su tokiais tavo isvardintais kriterijais kad patekt i tokia bendruomene kruta, laikysiu egzamona.. o dabar kol kas cia tokios tvarkos nesama.
Jei kam įdomu, ką AI mano skirtingais klausimais, tas žmogus pats to AI pasiklaus. Nebūtina kiekvieną savo diskusiją su AI raportuoti čia, nes TAI NIEKAM NĖRA ĮDOMU. Tamsta gal ir turi žiupsnelį savikritiškumo, bet nesugeba į tai atsižvelgti ir keistis.
Nebent tai kažkokia savirefleksija, kur tamsta tiesiog sau dėstote savo mintis. Bet to nebūtina publikuoti, tą ir galima daryti sau, o prieš publikuojant verta pagalvoti, ar tai bus įdomu bendruomenei. Tamsta visai neturite bendruomeniškumo jausmo.
2014 m. rugpjūčio 15 d. 22:19:20
Vienas iš retų Zappos lyrinių kūrinių. Gitaros solo įsimenantis savo sujauktumu, kuris čia pat pratęsiamas be galo ir krašto jausminga melodija.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly