Man menas lig šiolei tie saulėti toliai
Kai grįžta iš jūros laivai
Jūreiviai merginą žuvėdra vadina
Nes primena Paukštę jinai.

Tyliai tau dainuoju žuvėdra balta
Nardai tu švelni tartum jūros puta
Moji man žuvėdra baltoji
Ir į tolį vilioji audroj mane.

Tą vakarą uoste mus sutemos glostė
Pamiršti lig šiol negaliu
Ar vėjas man tarė ar tu pakuždėjai
Tą pirmąjį kartą myliu.

Daug metų praėjo ir vėl atskubėjo
Į gimtąjį uostą laivai
Kur tu mylimoji žuvėdra baltoji
Man skruostus švelniai bučiavai.