Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (1)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Music.lt
13:28 -
Silentist
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
13:25 -
Silentist
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
12:30 -
Silentist
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
Leonidas XIV is
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
Leonidas XIV is
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 3465
Iš viso užsiregistravę: 73586
Naujausias narys: TobyFrodsh
Šiandien apsilankė: 142435
2023 m. vasario 14 d. 00:12:49
Tai yra iš esmės Ryuichi Sakamoto, kovojančio su ketvirtos stadijos vėžiu, audiodienoraštis (dienogarsis?). Lėtumas ir neatsikartojantys, vis keičiantys formą ar tonaciją motyvai rodo, jog tai tėra improvizacijos, išliejimas emocijų prie pianino ar sintezatoriaus. Man patinka, koks tikras yra šis albumas, kaip plakasi desperacija (kuri perteikiama tamsiais sintezatoriaus tono) ir viltis (skaidrūs pianino garsai). Man net patinka, kad šitie įrašai nepraėjo standartinių produkcijos procedūrų, o liko vos ne demo stadijoje – kai kuriuose įrašuose girdėti Sakamoto kvėpavimas, pašaliniai studijos garsai ir pan. Vėlgi, tai suteikia tikrumo. Todėl šitas albumas net truputį skausmingas kai suvoki, kad tai galbūt yra Sakamoto gulbės giesmė. Norom nenorom prisimeni Bowie "Blackstar", galbūt net Cohen'o "You Want It Darker".
Visgi man šį albumą pamėgti kiša koją tai, kad jis neturi jokio struktūros. Ambient'o muzikoje gali ir būti aiški struktūra, kaip motyvai apgalvotai išplaukia vienas iš kito, bet jos gali ir nebūti. Čia jos visiškai nėra. Aš suprantu, kad tai yra Sakamoto albumas pirmiausia sau, o ne klausytojams, bet aš, kaip klausytojas, pristingų ryškesnio tų emocijų (desperacijos, liūdesio, viltingumo, optimizmo) atvaizdavimo. Dabar, kai viskas taip improvizuota, tos emocijos truputį išplaukusios, esama sumišimo, kas galbūt irgi yra emocija, kurią norėta perteikti, bet man to nesijaučia. Man tiesiog nesusiformuoja aiškus vaizdas, ką kiekviena kompozicija norima tokio esminio pasakyti.
Ryškiausią įspūdį paliko: 20210310 (gryniausias nevilties garsas visame albume), 20220202 (sumišęs kūrinys, tačiau įdomūs harmoniniai sprendimai), 20220302 sarabande (aiškiausios struktūros kūrinys).
Rašau stiprų 8-etą. Tikrai nedažnai ambient'as man traukia iki tokio aukšto balo. Ir linkiu Ryuichi Sakamoto sveikatos ir dar daugybės metų šiame pasaulyje.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas