A Shadow Of My Future Self
Ross Jennings

Albumas neblogas, tačiau turintis niuansų, dėl kurių galima prikibti. Štai albumo skambesys nėra toks, kaip Haken albumų. Išskyrus tai, kad vietomis kompozicijos suskamba pernelyg Haken'iškai (pavyzdžiui, instrumentiniai išsidirbinėjimai Violet dainoje). Iš vienos pusės įvairovės albume yra: turime ir arena roko himną Rocket Science, ir progresyvią Violet, ir ekspresyvią The Apologist, ir išsamiai išplėtotą Phoenix. Bet likusi albumo dalis, deja, skamba gan panašiai ir yra kiek blankokas bandymas groti klasikinį ir net poproką. Yra gerų melodijų, pavyzdžiui, jau minėtoji Phoenix – jos skambesys nesiasocijuoja su nuvalkiotu poproko skambesiu, tačiau pati kompozicija iš to, kad yra 11 minučių ilgio ir atkartoja tą patį priedainį turbūt dviženklį skaičių kartų, nieko neišlošia. Taip filtruodamas visas savo priekabes prieinu prie to, kad turiu du mėgstamiausius kūrinius: Grounded, kuri man vietomis (ypač ties priedainiais) harmoniškai primen Bowie'o dainą I Can't Give Everything Away iš nepakartojamo Blackstar albumo. Bet Grounded pati iš savęs yra labai graži baladė, gerai išplėtota ir tinkanti Jennings'o stiliui. Bei The Apologist, kuri yra turbūt ekstravagantiškiausiai skambanti daina albume, su tempu, energija, ir yra tai, ko iš tiesų tikėtumeis iš Haken nario solinio albumo.

Albumui rašau 8 balus.