Angels Hung from the Arches of Heaven
Goatwhore

Tokia muzika gerai aba labai gerai kotiruojama koncertose, tačiau, surinkta į albumą, darosi inertine. Thrash death'as nėra ta muzika, kuria gali mėgautis išsidrėbęs fotelyje. Viena kita daina, na penkios, ir viskas - ausis užsikemša ir tolesnė medžiaga tiesiog apteka šonu, neužsikabindama. Atsimeni tik pirmus numerius. O koncerte- kitaip, čia veikia draugo, kaimyno petys, jo reakcija persiduoda tau ir sumuojasi, gali tas reikalas išvirsti į euforiją.

Aš dabar atradau sau metodą kaip nepragaišinti laiko amnezijai. Nebeklausau tokios muzikos albumų ištisai, bet po kelias dainas įterpiu į progresyvios, lengvo roko, klasikos, elektronikos, indie, pop muzikos rinkinukus. Suveikia puikiai, fiksacija garantuota. Štai ir dabar,  iš pirmo penketo perklausytų dainų ypatingo dėmesio sulaukė Born Of Satan’s Flesh ir Death From Above, nors ir anos trys neprastos, bet šios įdomesnės.