Pastaruoju metu turbūt vienas mėgstamesnių PL albumų paprastam klausymuisi. Kaip po "Host" jis atrodo labai geresnis, iš mano subjektyvios pozicijos. Jame vis dar jaučiasi kaip Nick'as bando galbūt imituoti Dave Gahan vokalą, o dainų skambesys vis dar ne iki galo atrodo atsikratęs elektroninių garsų, kurie girdisi "Host", tad nėra ir pakankamai sunkus. Tai turbūt toks labiausiai "alternative gothic rock/metal" albumas jų diskografijoje, ir kaip eksperimentas man skamba labai neblogai. Dainos labai nesudėtingų struktūrų, paprastesnių tekstų, ganėtinai vienodos, bet tai tikrai nesukuria nuobodulio, kiekvienoje galima atrasti vis kažką kitokio, kas patinka. Šiaip jau ir instrumentai, ne tik Nick'o balsas, sukuria gerą harmoningą dinamiką, kas verčia klausytis daug kartų, veikia kaip narkotikas - Greg Mackintosh, Aaron Aedy, ir net Steve Edmondson su savo bosu - visi mano manymu, atlieka labai gerą darbą kiekvienoje dainoje.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
O visas reikalas tame, kad sistemai nepatiko dienoraščio pavadinimas, nes jame buvo žodis grupė ir po jo toliau skaičius, tai sistema suprato, kad čia grupė su tokiu id, o ne dienoraštis ir negalėjo atidaryti
Sorry, sirgau su 39, nelabai norėjosi kažką čia aiškintis.. kol dar supratau kame problema ir apie ką išvis kalba eina per visus neaiškius kaltinimus ir užuominas..
Jei dar kažkas turit kažkokių pageidavimų dėl įtraukimo į LT TOP 30 ar music.lt TOP 40, raštelkit. Tik svarbu, kad daina būtų nesena ir bent truputį žinoma (o ne turinti 36 peržiūras)
2018 m. gruodžio 14 d. 12:29:02
Reikės ir man įtraukti į must listen eilę. Dabar dar vis neatsiplėšiu nuo naujo The Tangent albumo ir netikėtai aptikto Paradaisų leftoverio .
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 8 d. 14:53:07
Pastaruoju metu turbūt vienas mėgstamesnių PL albumų paprastam klausymuisi. Kaip po "Host" jis atrodo labai geresnis, iš mano subjektyvios pozicijos. Jame vis dar jaučiasi kaip Nick'as bando galbūt imituoti Dave Gahan vokalą, o dainų skambesys vis dar ne iki galo atrodo atsikratęs elektroninių garsų, kurie girdisi "Host", tad nėra ir pakankamai sunkus. Tai turbūt toks labiausiai "alternative gothic rock/metal" albumas jų diskografijoje, ir kaip eksperimentas man skamba labai neblogai. Dainos labai nesudėtingų struktūrų, paprastesnių tekstų, ganėtinai vienodos, bet tai tikrai nesukuria nuobodulio, kiekvienoje galima atrasti vis kažką kitokio, kas patinka. Šiaip jau ir instrumentai, ne tik Nick'o balsas, sukuria gerą harmoningą dinamiką, kas verčia klausytis daug kartų, veikia kaip narkotikas - Greg Mackintosh, Aaron Aedy, ir net Steve Edmondson su savo bosu - visi mano manymu, atlieka labai gerą darbą kiekvienoje dainoje.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.