Blessings and Miracles
Santana

8/10 - geras albumas.

Nelabai mane žavi ta visa korporatyvinio roko idėja su milijonu kolaboracijų, kurios Santana taip įsikandę šiais laikais. Albumas tiesiog neturi ryškios tapatybės, nes dainos tarpusavyje nesiriša. Iš tikrųjų kažkiek rišasi kelios pirmos albumo dainos su keliomis paskutinėmis albumo dainomis, bet tai, kas vyksta per vidury, yra neišbaigtas ir nuobodokas stiliukų asorti. Peace Power ir Mother Yes – neblogi sunkesnio roko numeriukai, tačiau pernelyg neišryškėja. Breathing Underwater – R&B poskonis manęs nepatraukia, kaip ir She's Fire atveju – hiphopinis prieskonis. Whiter Shade of Pale interpretacija nepriauga legendinio Procol Harum originalo nė pro kur. Move – bandymas atkartoti hitinę 1999-ųjų albumo patirtį, deja, irgi labiau formulinis nei originalus bandymas. 

Bet albumo pradžia užtat stipri: Santana Celebration yra 8-ojo dešimtmečio Santanos atitikmuo su visiškai sprogstamu instrumentiniu skambesiu. Rumbalero yra neabejotinai geriausia fusion daina šiame albume – lotyniški motyvai su labai skaniu elektroniniu apdirbimu (užnešančiu į 90-ųjų house skambesį netgi), įvilkti į džiazinio roko rūbą. Puiki daina! Man patinka Angel Choir / All Together džiazinė spalva, kurią įveda Chick (amžiną atilsį jam) ir Gayle Corea. Ir Ghost of Future Pull II pasiūlo dar vieną kietą gitaros solo, tiesa, ji nutrunka vos prasidėjo, kažkaip nepilnai patenkinanti užsklanda albumui. 

Albumui rašau 8-etą – albumo pradžia ir pabaiga tikrai yra stiprus 9-etas, nu bet visas viduriukas yra varganas 7-etas pagal kokybę, todėl 8-etas skamba kaip teisingas kompromisas.