Carnage
Nick Cave

Labai dvejopus įspūdžius keliantis albumas. Jei pirmosios trys dainos kelia mintį „negi Nick'as ir Warren'as dviese su griausmu pramuša tai, ką visa grupė padarė su Skeleton Tree ir Ghosteen“, tai 4-7 dainos greitai tą įspūdį užmuša, nes yra gana amorfiškos, mažai melodijos ir mažai instrumentuotės turinčios dainos, ir emocija prastai išspinduliuojama vien dėl to, kad trūksta fono. Tiesa, išimtis yra White Elephant, kuri skamba kaip gera daina, sulieta lituokliu su prasta, per daug išpūsto skambesio daina – tai ten fono netrūksta, trūksta vientisumo. O vat koks fonas Hand of God dainoje – intensyvus ritmo pulsavimas, daugybė sluoksnių sintezatoriaus, styginiai labai gerai sudėlioja akcentus, kelios skirtingos vokalinės linijos. Labai intensyvus, įdomus ir vykęs gabalas. Neatsilieka ir Old Time pagal savo aranžuotės kompleksiškumą, gal net Old Time melodija vietomis man šiek tiek labiau patinka, tik aranžuotė gal ne tokia įtaigi. Carnage nors ir nelaikau tokia stipria daina kaip Hand of God ar Old Time, tačiau turi fantastišką vokalinį atlikimą ir paveikią melodiją, būtent ko ir trūko sekančiose dainose. Tik Balcony Man galiausiai primena, kad galima dar šiame albume išgirsti gerą melodiją, bet jau per vėlu. Albumui rašau 8 balus, nors ties trečia daina dar tikėjausi išrašyti 10-uką.