Nuo gūdžios senovės prijaučiau šitam albumui nepaisant gausybės kritikų, kurie karts nuo karto netingi supeikti šį albumą, esą čia ištiko MMEB mirtis. O ne, man Chance yra reabilitacija po truputį prastesnio Angel Station. Ir ne šiaip reabilitacija, o ir šviežio oro gūsis. Grupė žengia į 9-ąjį dešimtmetį pataikaudami madoms, bet neprarasdami kokybės. Atsiranda minimalistinių new wave elementų, sintezas dar labiau išeina į pirmą planą, bet visa tai išpildoma labai stilingai. Man On The Run ir Adolescent Dream yra genialios dainos šiame albume. Demonstracija, kaip primityvus sintezo motyvas duoda netikėtai nuostabų pagrindą visai dainai. Adolescent Dream visą magiją atlieka per varganas 2,5 minutės ir tai turbūt yra viena mėgstamiausių mano visų laikų dainų, kurios trukmė neviršija 3 minučių. Kaip bebūtų įdomu, šitas modernistinis gabaliukas bene labiausiai peikiamas fanų, ypač – dėl Mann'o vokalo ir teksto. Man jie abu tinka, o tekstas, tiesą sakant, atgaiva po devynių galybių standartinių romantikų. Niekas nefrazuoja teksto taip, kad visas posmas su „you're not ...“, o priedainyje visa posmo liūdna atmosfera nutrinama su „oh no my friend, you're stand above all that!“.
For You – vienas geriausių visų laikų koverių. Bruce Springsteen originale viskas suplakta, Bruce'as vokaliai ją atlieka labai monotoniškai, nėra jokių akcentų. Mann'as realiai paėmė gerą, bet sugadintą idėją, ir atliko teisybę – pertvarkė instrumentuotę taip, kad daina atsiskleistų geriausiai. Tiesą sakant, nėra nei vieno MMEB koverio, kurio nekelčiau aukščiau Bruce Springsteen originalo, bet For You atveju ta pažanga yra didžiausia.
Visas albumas man skamba šviežiai. Galbūt, jei reiktų prisikabinti prie kažko, tai Fritz The Blank pagrindinis motyvas man skamba truputį per simplistiškai, jam irgi trūksta kažkokio modernistinio akcentėlio. O likusios dainos labai puikios, ir Stranded, ir No Guarantee labai mėgstu. Net į pagrindinę albumo sudėtį neįtraukta A Fool I Am – 80-iesiems subalansuotas bliuzroko numeris su efektais iškraipytu vokalu ir kitais tam laikmečiui būdingais elementais. Bet vėlgi, tas padaryta skoningai, o ne belekaip.
Albumui rašau 10 balų. Vienas mėgstamiausių MMEB darbų pastaruoju metu (dėčiau šalia kitų dviejų labai dažnai klausomų albumų Watch bei Nightingales and Bombers)
2023 m. vasario 21 d. 23:44:12
Nuo gūdžios senovės prijaučiau šitam albumui nepaisant gausybės kritikų, kurie karts nuo karto netingi supeikti šį albumą, esą čia ištiko MMEB mirtis. O ne, man Chance yra reabilitacija po truputį prastesnio Angel Station. Ir ne šiaip reabilitacija, o ir šviežio oro gūsis. Grupė žengia į 9-ąjį dešimtmetį pataikaudami madoms, bet neprarasdami kokybės. Atsiranda minimalistinių new wave elementų, sintezas dar labiau išeina į pirmą planą, bet visa tai išpildoma labai stilingai. Man On The Run ir Adolescent Dream yra genialios dainos šiame albume. Demonstracija, kaip primityvus sintezo motyvas duoda netikėtai nuostabų pagrindą visai dainai. Adolescent Dream visą magiją atlieka per varganas 2,5 minutės ir tai turbūt yra viena mėgstamiausių mano visų laikų dainų, kurios trukmė neviršija 3 minučių. Kaip bebūtų įdomu, šitas modernistinis gabaliukas bene labiausiai peikiamas fanų, ypač – dėl Mann'o vokalo ir teksto. Man jie abu tinka, o tekstas, tiesą sakant, atgaiva po devynių galybių standartinių romantikų. Niekas nefrazuoja teksto taip, kad visas posmas su „you're not ...“, o priedainyje visa posmo liūdna atmosfera nutrinama su „oh no my friend, you're stand above all that!“.
For You – vienas geriausių visų laikų koverių. Bruce Springsteen originale viskas suplakta, Bruce'as vokaliai ją atlieka labai monotoniškai, nėra jokių akcentų. Mann'as realiai paėmė gerą, bet sugadintą idėją, ir atliko teisybę – pertvarkė instrumentuotę taip, kad daina atsiskleistų geriausiai. Tiesą sakant, nėra nei vieno MMEB koverio, kurio nekelčiau aukščiau Bruce Springsteen originalo, bet For You atveju ta pažanga yra didžiausia.
Visas albumas man skamba šviežiai. Galbūt, jei reiktų prisikabinti prie kažko, tai Fritz The Blank pagrindinis motyvas man skamba truputį per simplistiškai, jam irgi trūksta kažkokio modernistinio akcentėlio. O likusios dainos labai puikios, ir Stranded, ir No Guarantee labai mėgstu. Net į pagrindinę albumo sudėtį neįtraukta A Fool I Am – 80-iesiems subalansuotas bliuzroko numeris su efektais iškraipytu vokalu ir kitais tam laikmečiui būdingais elementais. Bet vėlgi, tas padaryta skoningai, o ne belekaip.
Albumui rašau 10 balų. Vienas mėgstamiausių MMEB darbų pastaruoju metu (dėčiau šalia kitų dviejų labai dažnai klausomų albumų Watch bei Nightingales and Bombers)
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas