Labai solidus albumas, tikrai neatsiduoda naftalinu, kaip dažnai nutinka su roko muzikos veteranais vėlyvojoj jų karjeros stadijoj. Instrumentuotė labai klasiška ir nenutolusi nuo Uriah Heep tradicijų, kaip visada smagus vargonų garsas, kuris kartais nustelbia elektrinius gitaros rifus ir daugumoj atvejų net džiaugiesi, kad taip įvyksta. Nors vėlgi, ir gitaros solo vietomis tikrai duoda stipriai, o bosas viską laiko solidžiai, o dainoje Freedom To Be Free net išeina ir į dvi nuosavas solo sekcijas. Albumas galbūt stokoja dinamikos: visos dainos yra panašios galios. One Nation, One Sun vis dėlto yra vykusi pertrauka nuo intensyvių hardroko dainų, pasiūlo ramesnį skambesį. Galbūt prie dinamikos trūkumo prisideda ir Bernie Shaw – jo vokalas nėra labai ypatingas ir subtilus. Jis sunkesnėse dainose skamba daugiau ar mažiau vienodai, tik ryškiau atsiskleidžia melodingesniuose momentuose.
Nepaisant to trūkumo, albume bene nėra silpnų dainų. Galbūt Hail The Sunrise manęs nekabina, bet visa kita man įdomu. Visgi įdomu, kad Age of Changes ir Closer To Your Dreams neįtrauktos į vinilinę albumo versiją. Man tai bene įdomiausios albumo dainos. Closer To Your Dreams dėl labai panašaus jausmo kaip Easy Livin', o Age of Changes turi labai įsimintiną priedainį ir turbūt geriausią būgnų-boso sinergiją visame albume.
Problema numeris du: panašu, kad reitingo taškai skaičiuojami pagal informacijos bitus (nepriklausomai nuo informacijos tipo). Tai dėl tų nuotraukų aš gavau kokius 120 tūkstančių reitingo taškų. Very concerning.
Okey, Hjustonai, mes turim fantastišką problemą. Norėjau įkelti smagių nuotraukų apie Peter Hammill. Neįvertinau jų rezoliucijos. Panašu, kad sulaužiau visą PH puslapį dabar. Serveris nepaveža tiek informacijos?
Tai dronai, tai oro balionai... Jau net nebesinori niekur keliauti kai tokie dalykai vyksta Kas įdomu, kad ir Amerikoj skrydžiai tarp valstijų stringa, tarsi paraleliai, bet dėl kitų priežasčių. Bet visas pasaulis dabar dega, rodos.
2023 m. vasario 28 d. 08:14:23
8/10 - geras albumas
____________________
Under The Iron Sea
2023 m. vasario 6 d. 04:07:49
Labai solidus albumas, tikrai neatsiduoda naftalinu, kaip dažnai nutinka su roko muzikos veteranais vėlyvojoj jų karjeros stadijoj. Instrumentuotė labai klasiška ir nenutolusi nuo Uriah Heep tradicijų, kaip visada smagus vargonų garsas, kuris kartais nustelbia elektrinius gitaros rifus ir daugumoj atvejų net džiaugiesi, kad taip įvyksta. Nors vėlgi, ir gitaros solo vietomis tikrai duoda stipriai, o bosas viską laiko solidžiai, o dainoje Freedom To Be Free net išeina ir į dvi nuosavas solo sekcijas. Albumas galbūt stokoja dinamikos: visos dainos yra panašios galios. One Nation, One Sun vis dėlto yra vykusi pertrauka nuo intensyvių hardroko dainų, pasiūlo ramesnį skambesį. Galbūt prie dinamikos trūkumo prisideda ir Bernie Shaw – jo vokalas nėra labai ypatingas ir subtilus. Jis sunkesnėse dainose skamba daugiau ar mažiau vienodai, tik ryškiau atsiskleidžia melodingesniuose momentuose.
Nepaisant to trūkumo, albume bene nėra silpnų dainų. Galbūt Hail The Sunrise manęs nekabina, bet visa kita man įdomu. Visgi įdomu, kad Age of Changes ir Closer To Your Dreams neįtrauktos į vinilinę albumo versiją. Man tai bene įdomiausios albumo dainos. Closer To Your Dreams dėl labai panašaus jausmo kaip Easy Livin', o Age of Changes turi labai įsimintiną priedainį ir turbūt geriausią būgnų-boso sinergiją visame albume.
Albumui nepagailėsiu 9-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas