Labai konvencinis Chicago albumas. Galbūt net pernelyg šabloniškas. Titulinė albumo daina mums iškart pasiūlo tą štampą, kurį mes savo mintyse išvestume iš visko, ką žinome apie Chicago muziką: vingrios, džiazinės harmonijos, bet įvilkta į labai tipišką poproko šabloną, ir, aišku, kaipgi be pompastiškos pučiamųjų sekcijos! Ir visos dainos yra panašios tos pačios dainų rašymo formulės interpretacijos. Nors galbūt vienos pereina labiau į bliuzo pasaulį (Firecracker, She's Right, House On The Hill), kitos transformuojasi į dramatiškai skambančias balades (Someone Needed Me The Most, Safer Harbours), bet skirtumai tarp jų tokie maži, kad albumas pradeda skambėti tiesiog nuspėjamai. Galbūt išskirčiau porą momentų: You've Got To Believe turi neįprastai gerą sintezatoriaus liniją, tai skamba beveik kaip kokybiškas Motown produktas R&B stiliumi. Visgi dar labiau albume mėgstu Crazy Idea. Vat ši daina tikrai rimtai išsiskiria iš konteksto – labai funky, bet ir daug džiazo savyje turinti daina, visą savo muzikinį turinį perduodanti sprogstamais energijos pliūpsniais. Tas pagrindinės temos kapotumas galbūt ir įneša šviežumo į albumą.
Albumui rašau 7-etą su minusu. Originalumo stoka tikrai neleidžia geriau vertinti šio albumo.
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 490
Iš viso užsiregistravę: 73359
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 16230
2022 m. gruodžio 22 d. 02:31:40
Labai konvencinis Chicago albumas. Galbūt net pernelyg šabloniškas. Titulinė albumo daina mums iškart pasiūlo tą štampą, kurį mes savo mintyse išvestume iš visko, ką žinome apie Chicago muziką: vingrios, džiazinės harmonijos, bet įvilkta į labai tipišką poproko šabloną, ir, aišku, kaipgi be pompastiškos pučiamųjų sekcijos! Ir visos dainos yra panašios tos pačios dainų rašymo formulės interpretacijos. Nors galbūt vienos pereina labiau į bliuzo pasaulį (Firecracker, She's Right, House On The Hill), kitos transformuojasi į dramatiškai skambančias balades (Someone Needed Me The Most, Safer Harbours), bet skirtumai tarp jų tokie maži, kad albumas pradeda skambėti tiesiog nuspėjamai. Galbūt išskirčiau porą momentų: You've Got To Believe turi neįprastai gerą sintezatoriaus liniją, tai skamba beveik kaip kokybiškas Motown produktas R&B stiliumi. Visgi dar labiau albume mėgstu Crazy Idea. Vat ši daina tikrai rimtai išsiskiria iš konteksto – labai funky, bet ir daug džiazo savyje turinti daina, visą savo muzikinį turinį perduodanti sprogstamais energijos pliūpsniais. Tas pagrindinės temos kapotumas galbūt ir įneša šviežumo į albumą.
Albumui rašau 7-etą su minusu. Originalumo stoka tikrai neleidžia geriau vertinti šio albumo.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas