Vakar išgirsta Another Man's Woman gyvo atlikimo versija mane privertė perklausyti šį albumą. Turbūt vienintelis Supertramp albumas, kurio viso nesu klausęs, o labiau žinau palaidom dainom. Mane atbaidydavo apžvalgos, kad šis albumas neprilygsta nei pirmtakui (Crime of the Century), nei sukcesoriui (Even In The Quietest Moments...), kurie yra du mano mėgstamiausi Supertramp albumai. Turiu patvirtinti, neprilygsta. Paskubomis dėl įrašų kompanijos spaudimo sukurtas, kiek forsuotas albumas ir tas jaučiasi — albumas stokoja tokių dainų, kurių išpildymas užgniaužtų kvapą, jos labiau simplistinės. Šis albumas nelabai progresyvus rokas, bet ir ne visai pop rokas, nes yra galingų roko dainų (Another Man's Woman), yra bliuzo momentų (Poor Boy), net panešėjimų į džiazą (ta pati Poor Boy ir Just a Normal Day). Vis dėlto, nors nėra fejerverkų, tačiau kai kurios dainos turi šarmo. Mano mėgstamiausios dainos yra Another Man's Woman (už galingą atlikimą), Just a Normal Day (lengva, maloni daina, puikus bosas, Davies ir Hodgson vokalų kontrastas) ir A Soapbox Opera (turi gražią popsavą melodiją, bet ir progresyvūs momentai vietomis iššoksta). Vietomis visai patinka ir Lady, Two of Us, Ain't Nobody But Me, Sister Moonshine. Kitos dainos irgi neblogos.
Svarstau tarp 8 ir 9. Gal labiau linkstu prie silpno 9-eto, nes šis albumas neturi tokio aspekto, kurio stačiai neperneščiau ir dėl jo būčiau linkęs apvalinti į neigiamą pusę.
Kažkas gal jau matė, o gal dar ne, tai skelbiu. Laukėt Nick Cave? Jūsų norai pildosi! Pasižymėkit kalendoriuje 2026-08-18. https://www.facebook.com/event s/1303211780939055/
kulturträgeris biskuti juodosios kulturos in da game
My president is black, my maybach, too
And I'll be god damned if my diamonds ain't blue
My president is black, but his house all white
In fact
He's half-white
So even in a racist mind, he's halfright
Outcome
Jay-Z ultimately obtained ownership of the Reasonable Doubt masters & the Roc-A-Fella brand, but the period was characterized by Jay-Z's need to distance himself from the company and its controversies.Zemaitaitis palaimins € ir viskas chikipiki
Gal galit man nekulturomanui paaiskint kas su kulturininkais LT ivyko? Viena ausim girdejau kad kulturininkai nemego naujo ministro ir ivykde kulturingas riauses uni kiemelyje. Tada isikiso einantys pries prezidenta, Remigijus pries Mamontova etc.
2020 m. gegužės 4 d. 20:28:28
Vakar išgirsta Another Man's Woman gyvo atlikimo versija mane privertė perklausyti šį albumą. Turbūt vienintelis Supertramp albumas, kurio viso nesu klausęs, o labiau žinau palaidom dainom. Mane atbaidydavo apžvalgos, kad šis albumas neprilygsta nei pirmtakui (Crime of the Century), nei sukcesoriui (Even In The Quietest Moments...), kurie yra du mano mėgstamiausi Supertramp albumai. Turiu patvirtinti, neprilygsta. Paskubomis dėl įrašų kompanijos spaudimo sukurtas, kiek forsuotas albumas ir tas jaučiasi — albumas stokoja tokių dainų, kurių išpildymas užgniaužtų kvapą, jos labiau simplistinės. Šis albumas nelabai progresyvus rokas, bet ir ne visai pop rokas, nes yra galingų roko dainų (Another Man's Woman), yra bliuzo momentų (Poor Boy), net panešėjimų į džiazą (ta pati Poor Boy ir Just a Normal Day). Vis dėlto, nors nėra fejerverkų, tačiau kai kurios dainos turi šarmo. Mano mėgstamiausios dainos yra Another Man's Woman (už galingą atlikimą), Just a Normal Day (lengva, maloni daina, puikus bosas, Davies ir Hodgson vokalų kontrastas) ir A Soapbox Opera (turi gražią popsavą melodiją, bet ir progresyvūs momentai vietomis iššoksta). Vietomis visai patinka ir Lady, Two of Us, Ain't Nobody But Me, Sister Moonshine. Kitos dainos irgi neblogos.
Svarstau tarp 8 ir 9. Gal labiau linkstu prie silpno 9-eto, nes šis albumas neturi tokio aspekto, kurio stačiai neperneščiau ir dėl jo būčiau linkęs apvalinti į neigiamą pusę.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas