Dance Fever
Florence And The Machine

Aš buvau įpratęs girdėti kokybiškiau parašytas dainas iš Florence + The Machine. O Metacritic'o 84/100 po šio albumo perklausos man išvis atrodo absurdas. Man šis albumas pilnas nedavystytų melodijų, kurios turi potencialo tapti puikiomis dainomis, bet netampa. Nežinia, ar dėl kažkokios lo-fi / minimalistinės / indie filosofijos, ar tiesiog dėl kompozicinio negebėjimo su jomis padaryti kažką geriau. Nors antrąja versija netikiu, vien jau dėl dainos King. Tai yra, mano galva, pavyzdinis kūrinys, kuriame atsiskleidžia šio kolektyvo puikiosios savybės – gera, įsimintina melodija, kuri išvystyta į solidžią dainą naudojant nesudėtingus, bet ryškius muzikinius konstruktus. King dainoje tuo ryškiu konstruktu yra stipri, įsimintinė ritmo sekcija (tiek būgnai, tiek bosas). O ir Welch vokalas puikus. Kažko panašaus užuomazgų šiame albume įžvelgiu galbūt dainose Cassandra ir Daffodil, bet ir tose dainose gera melodija nusveria kompozicinių sprendimų originalumą. Kitka albume man atrodo tiesiog yra pernelyg pretenzingas meninis pareiškimas iš serijos „ir pusžalė daina yra gera daina, kam čia dar galvoti“. Taip pat albume yra labai trumpų dainų (Prayer Factory, Heaven Is Here, Restraint), kurių funkcijos dar labiau nesuprantu. Pirmosios bent jau melodija turi potencialo išsivystyti į pilną dainą. 

Albumui rašau stiprų 6-etą, ne daugiau. Nuvylė, nes su šiom melodijom daugiau padirbėjus būtų galima tikrai pagimdyti bent 9-eto vertą albumą. 

6/10