Emperor of Sand
Mastodon

Po kelių The Hunter perklausų tikrai panašu, jog čia Mastodon užsirovė ant tos pačios problemos: (ne)sugebėjimo subalansuoti tarp prog'o ir masėms prieinamo hardrokinio braižo. The Hunter dar kažkaip to balanso esama, bet šitas albumas bendrai paėmus gana kakofoniškas nepaisant kelių individualiai gerų dainų ir Jaguar God opuso. Ir čia kalta ir nelabai skoninga produkcija, bet ir muzikavimas gan chaotiškas. Atrodo, grupė bandė reabilituoti prog'ą savyje po turbūt mažiausiai progresyvaus karjeros albumo Once More Round The Sun, bet per tiek metų pamiršo, kaip grojamas rokas, todėl noodle'ina beleką. Todėl vis dar galioja mano 8-etas. 

Atrodytų, lyg ir su viskuo, ką pasakė Alvydas, čia sutikčiau, tačiau galutinis vertinimas mano kaip tik yra tai, kad šis darbas yra skystokas. Būtent dėl to, kad čia per daug visko, skambesys nėra subalansuotas, tos melodijos, kad ir kiek būtų melodingos, jos neįsikala į galvą ir viskas. Dainos, vertinant individualiai, gal ir įdomios, tačiau visuma yra visiškai neveiksni, pasigendu to efekto, kokį man turi visi Mastodon albumai, kad ir kadaise recenzuotas pirmtakas "Once More Round The Sun". Show Yourself įsikala į galvą, tačiau tai iš savęs yra skystas kūrinys, kaip bebūtų keista. Steambreather yra visai kietas kūrinys, tačiau aš jo jau neatsimenu paklausęs dar dviejų Mastodon dainų. Mano galva, vertesni dėmesio kūriniai yra Sultan's Curse, Andromeda, bet labiausiai - Jaguar God. Jau prie tos dainos komentare rašiau, kad tai vienintelė daina, į kurią sudedu visą tikėjimą Mastodon ateities perspektyvomis, belaukdamas dar kažko panašaus, ką jie padarė su nepakartojamu Crack The Skye. Jaguar God yra lyg iš to albumo ištraukta daina - tvarkingai sudėliota, kompleksiška, melodinga ir įsimintina - kompozicinių gebėjimų pats pikas. Visose kitose šio albumo dainose to pasigendu. Ir nors individualiems kūriniams sudėliojau daugiausiai 9-etus, tačiau visam albumui negaliu rašyti daugiau 8 balų, nes sklandumo trūkumas mane baisiai erzina. Manau, kad tai kol kas yra silpniausias Mastodon darbas.

Mastodon stipriai įsikibę iškart dviejų, rodos skirtingų, kelių - progresyvaus metalo ir mainstream'o. Galingas gitarų darbas, rifų gausa. Vokalinės partijos įsimintinos, netruksta melodingumo. Andromeda, disponuojanti itin sunkiu rifu, kurį švelnina tuoj pat sekanti jausminga melodijos atkarpa ir čia pat vėl sukapota monstriškomis gitaromis, man labiausiai patikusi albumo daina. Bendrai, visas albumas suėjo vienu paklausymu. Stiprus darbas.