Flexible Strategies
The Police

Va šito albumo ir nenusipirkau. Pirkau tik du dvigubus Police koncertinius, vis gi gera koncertinė grupė, plius Stingo du, nothing like the sun su ten sommoners tales, ir Police studijinius, Synchronicity piratinis iš jų.

Kai kurie reguliarių policininkų albumų kūriniai nepatiko, kaip mis gradenko ar Mother, ar atrodė bespalviai. Todėl pamaniau kad bsides ir ankstyvi kūriniai nepatiks, o ir iš viso ne fanui patarčiau turėti tik rinktine Every Breath You Take. 

Labai patogi singlų B pusių ir kitų bonusinių dainų rinktinė. Šia rinktine mėgavausi labiau nei pirmais dviem The Police albumais ir nemažai vietų kvestionavau, kodėl šita daina yra tik singlo B pusė, o ne studijiniame albume. Pavyzdžiui, man nesuvokiama, kaip Shambelle nepateko į Ghost In The Machine albumą. Tai neabejotinai stipriausias instrumentalas The Police diskografijoje ir mano asmeninėje visų The Police dainų rikiuotėje svyruoja tarp top3 ir top5. Čia yra pavyzdys, koks svarbus kiekvienai roko kompozicijai yra bosas. Nu ir Copeland'as su savo mušamųjų frazėmis visiškai taško. Lygiai taip pat ir Flexible Strategies labiau nusipelnė būti albume nei, tarkim, One World (Not Three). Truth Hits Everybody remiksas, kuris buvo Every Breath You Take antroje pusėje, galbūt man patinka net labiau už Outlandos D'Amour albumo originalą. 

Dead End Job, Landlord ir Friends – ankstyvųjų dainų pavyzdžiai, parodantys, kad grupė moka rašyti stiprų ir apeliuojantį pankroką. Visos šios trys dainos galėjo pakeisti silpnesnes dainas atitinkamai Outlandos d'Amour, Reggatta de Blanc ir Zenyatta Mondatta albumuose. Iš visų rinktinės dainų aš galbūt pakartotinai neklausyčiau tik A Sermon bei Visions of the Night – šios dainos nėra užkabinančios. 

Rinktinę vertinu 9-etu. Būtina išgirsti The Police fanams, nes kokybe ši rinktine pralenkia kai kuriuos studijinius The Police albumus. Skirtumas tik tas, jog čia nėra studijiniam albumui būdingo vientisumo.