Hit Parade
Roisin Murphy

Šio albumo ne tik klausiau paraleliai su nauju The Chemical Brothers darbu. Jis man ir pats iš savęs yra paralelinis The Chemical Brothers darbui. Abu darbai yra atmosferiškesni albumai už savo pirmtakus (Roisin Machine ir No Geography, atitinkamai), kurie turi riebiai skambančių stiprių hitų. Atrodo, kad ir TCB, ir Roisin pavargo nuo aštraus ir riebaus elektroninio skambesio. Tiek TCB naujasis darbas For That Beautiful Feeling, tiek Hit Parade sulaukė kritikų palaikymo, nors man abu albumai tiesiog neatskleidžia pilno atlikėjų potencialo.

Hit Parade mano akyse nėra nei labai konceptualus ar vientisas darbas, nėra ir pilnas skambių dainų albumas, todėl jis pasidaro kiek blankokas. Man tikrai labai patinka šio albumo produkcija, yra nuostabių miksavimo elementų. Bet kūrybiškai šis albumas stokoja kabliukų, ypač pirmoje pusėje. The Universe, The House, Fader man yra tokios neįsimintinos dainos. Net keista, kad Fader buvo išleista kaip singlas. 

Kodėl sakau, kad albumas nėra vientisas darbas. Todėl, kad mano akyse, šitas albumas savyje turi vieną minialbumą, kurį sudaro penkios paskutinės dainos. Ir laimei, kad jos egzistuoja, nes šita penkiukė yra būtent toks atmosferinis Roisin Murphy skambesys, kokio tikėčiausi. You Knew ir Can't Replicate yra neabejotinai mano mėgstamiausios dainos albume. Abi yra harmoniškai labai paprastos, klasikinio house ritmo varomos dainos, bet dinamiška produkcija šitą monotoniją paverčia sėkmingu minimalizmu. O Roisin Murphy vokalinis atlikimas puikus, ji savo dainuojamas frazes transformuoja į įtraukiančią mantrą. Būtent dėl tokios minimalistinės, meditatyvinės atmosferos aš dažnai ir domiuosi elektronine muzika. Ir tai yra kažkas naujo Roisin Murphy kūryboje, vargu ar tą stebėjome Moloko laikais, vargu ar tą matėme ir jos solo darbuose. Galbūt Something More iš Roisin Machine buvo vienintelė užuomina, kad kažką tokio galime išgirsti iš Roisin. 

Ir po Crazy Ants Reprise interliudo seka dar dvi tikrai geros dainos Two Ways ir Eureka – galbūt Two Ways yra labiausiai išsiskirianti daina iš visos šios penkiukės, nes turi savyje šiokią tokią energijos įkrovą, bet ir tai, produkcijos elementai ją susieja su gretimomis dainomis. Eureka sėkmingai uždaro albumą minimalistine funky garsų doze. 

Albumo pradžiai kažin ar tempčiau iki vargano 7-eto, bet paskutinės penkios dainos yra stiprus 9-etas. Todėl darau kompromisą ir albumą vertinu 8-etu. Tikrai ne Roisin Machine, bet savaip įdomus albumas. 

7/10