Holocene
The Ocean

Mano nuomone, silpnesnis albumas nei abi Phanerozoic dalys. Skambesys melancholiškiausias, daugiau atmosferos, mažiau dinamikos ir skambių rifų. O jei kur rifai išlenda, tai jie turi savotišką doom poskonį (kaip Subatlantic pradžioje, pavyzdžiui). Galbūt dėl to man labiau įstrigo dainos, kurios turi daugiau spalvos, daugiau greičio. Mano favoritas yra Preboreal, labai pagauli sintezo linija atidaro albumą, puiki dainos evoliuciją iki sprogstamai stipraus finalo. Preboreal finalas rifų sunkumo atžvilgiu galbūt nėra sunkiausias momentas albume, tačiau turint omeny kontekstą, kaip iki jo dainoje buvo ateita, jis atneša patį stipriausią efektą iš visų albumo momentų. Panašiai teigiamai galima kalbėti ir apie Unconformities – jau nuo pat pradžios pasiūloma greita ritmika, kuri yra pagrindinė dainos varomoji jėga. Karin Park vokalas irgi skamba labai gerai. Ir antroje pusėje vėl kala efektyvus sunkus momentas. Unconformities antros pusės motyvas turbūt išties yra sunkiausias albume, bet vėlgi, jis ir pasiektas efektyviu būdu, todėl daro įspūdį. Na, galiausiai Subboreal turi man tinkamą dinamikos lygį dainoje. 

Bet, pavyzdžiui, Sea of Reeds ir Parabiosis – pernelyg melancholiškos, neužkabinančios dainos, kurių nepavyksta man perkąsti net po daugiau nei 5 perklausų. Atlantic ir Subatlantic turi savyje sunkių rifų ir potencialo, bet vėlgi, lėtesni ir nepernelyg melodingi motyvai užgožia tų dainų geresnius momentus, todėl ir šias dainas man sunku pavadinti mėgstamomis. 

Visumoj albumas turi visus geruosius The Ocean muzikos elementus, tačiau jis tiesiog ne taip gerai realizuotas kaip jo pirmtakai. Todėl albumui rašau stipresnį 8-etą.