I Dreamed of Electric Sheep
Premiata Forneria Marconi

Šis albumas finišuoja šiek tiek žemiau Dream Theater šio savaitgalio geriausio prog'o albumo rinkimuose. Bet čia instrumentine prasme yra momentų, kurie gniaužia kvapą dar labiau nei Dream Theater naujajame albume. Išskirčiau albumą gaubiančias instrumentines kompozicijas Worlds Beyond ir Transhumance / Transhumance Jam. Worlds Beyond turi puikią orkestrinę įžangą, kuri evoliucionuoja į aštrų ir labai kabliuojanti rifą. Transhumance yra labai greitas, ekspresyvus, beveik džiazuojantis instrumentalas, man priminęs Mahavishnu Orchestra eksperimentus. 

Kalbant apie vokalines dainas, irgi esama gėrio. Nors yra blankių dainų (Let Go, City Life, Kindred Souls man kiek pranyksta albume), tačiau didžiausią paraką turi Electric Sheep: labai įdomiai visi instrumentai aplipdo tą dainą, ji skamba labai ryškiai. Daily Heroes taip pat turi savo Gentle Giant primenančių momentų: pagrindinė melodija tilptų į Giant For A Day albumą, bet viduryje esantys instrumentiniai momentai kaip iš kokio Octopus albumo. Adrenaline Oasis įžangoje skamba labai švelni ir graži melodija, kuri irgi evoliucionuoja į ryškią antrąją pusę. 

Albumui būčiau linkęs rašyti 9-etą su minusėliu. Galbūt turėjau čiut čiut didesnių lūkesčių, bet PFM muzika gana poliarizuojanti: jie gali ir pasidraskyti, ir būti labai melodingi, ir tas dvi medalio puses suderinti taip, kad abi pusės vienodai tenkintų klausytoją, išties yra sunku.  

P.S. Itališka versija klausosi geriau, nors ir italų kalbos pats skambesys man nepatinka. Nežinau, kodėl taip kartais gaunasi. Panašiai kaip ir su Opeth'ų In Cauda Venenum, tik ten situacija atvirkštinė: švediška versija man limpa mažiau nei angliška, nors švedų kalbos skambesį aš labai mėgstu.