Labai jau artsy, bet labai malonus ausiai albumas. Jaučiasi iš muzikos, kad čia vieni iš tų muzikantų, kurie užsirakina kur nors rūsyje visai dienai (arba nakčiai) ir eksperimentuoja su garsais ir idėjom, kol kažką gauna, kas skamba pakankamai nurautai. Man patiko, kad šiame albume išlenda šiek tiek rytietiškų skambesių (Negatyvi Tapatybė sintezo linija, Algeria ir Opium motyvai), tačiau nemažai dainų turi galingą užsklandą (Negatyvi Tapatybė, Virš Degančio Gegutės Lizdo, Taranslation Error, Rankos). Solavimas instrumentinėse sekcijose taip pat aukštos klasės. Yra ir lietuviškų folkiškų motyvų (kaip jau galima nuspėti iš 5-osios dainos albume pavadinimo). Bet labiausiai nurautas gabalas turbūt yra paskutinis – Breaking Point. Jame rasite labai melancholišką etiudą moteriškais vokalais, kuris greitai nutrunka, stoja tyla ir po gero pusminučio prasideda sunkiosios technikos ir instrumentų derinimo garsai. Ta antroji pusė primeną seną gerą muzikontų bajerį albume gale įkišti hidden track. Man tie paslėpti takeliai niekada nepatiko, tačiau čia suskambėjo visai įdomiai.
Mėgstamiausia daina – Rankos. Albumui – stiprūs 9 balai.
Labai malonu, kad skyrei laiko nuoširdžiam, nuodugniam ir atidžiam albumo klausymui. Ypač žinant, jog ilgesni kūriniai neretai yra tiesiog perjungiami ar klausomi "skipinant". Džiugu, kad kūryba pasiekė tavo ausį, ir kad kažkuom palikom įspūdį. Cheersblank narys Artūras
Labai jau artsy, bet labai malonus ausiai albumas. Jaučiasi iš muzikos, kad čia vieni iš tų muzikantų, kurie užsirakina kur nors rūsyje visai dienai (arba nakčiai) ir eksperimentuoja su garsais ir idėjom, kol kažką gauna, kas skamba pakankamai nurautai. Man patiko, kad šiame albume išlenda šiek tiek rytietiškų skambesių (Negatyvi Tapatybė sintezo linija, Algeria ir Opium motyvai), tačiau nemažai dainų turi galingą užsklandą (Negatyvi Tapatybė, Virš Degančio Gegutės Lizdo, Taranslation Error, Rankos). Solavimas instrumentinėse sekcijose taip pat aukštos klasės. Yra ir lietuviškų folkiškų motyvų (kaip jau galima nuspėti iš 5-osios dainos albume pavadinimo). Bet labiausiai nurautas gabalas turbūt yra paskutinis – Breaking Point. Jame rasite labai melancholišką etiudą moteriškais vokalais, kuris greitai nutrunka, stoja tyla ir po gero pusminučio prasideda sunkiosios technikos ir instrumentų derinimo garsai. Ta antroji pusė primeną seną gerą muzikontų bajerį albume gale įkišti hidden track. Man tie paslėpti takeliai niekada nepatiko, tačiau čia suskambėjo visai įdomiai.
Mėgstamiausia daina – Rankos. Albumui – stiprūs 9 balai.
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
2022 m. kovo 21 d. 23:15:27
Labai malonu, kad skyrei laiko nuoširdžiam, nuodugniam ir atidžiam albumo klausymui. Ypač žinant, jog ilgesni kūriniai neretai yra tiesiog perjungiami ar klausomi "skipinant". Džiugu, kad kūryba pasiekė tavo ausį, ir kad kažkuom palikom įspūdį. Cheersblank narys Artūras
2021 m. gruodžio 19 d. 09:58:57
Labai jau artsy, bet labai malonus ausiai albumas. Jaučiasi iš muzikos, kad čia vieni iš tų muzikantų, kurie užsirakina kur nors rūsyje visai dienai (arba nakčiai) ir eksperimentuoja su garsais ir idėjom, kol kažką gauna, kas skamba pakankamai nurautai. Man patiko, kad šiame albume išlenda šiek tiek rytietiškų skambesių (Negatyvi Tapatybė sintezo linija, Algeria ir Opium motyvai), tačiau nemažai dainų turi galingą užsklandą (Negatyvi Tapatybė, Virš Degančio Gegutės Lizdo, Taranslation Error, Rankos). Solavimas instrumentinėse sekcijose taip pat aukštos klasės. Yra ir lietuviškų folkiškų motyvų (kaip jau galima nuspėti iš 5-osios dainos albume pavadinimo). Bet labiausiai nurautas gabalas turbūt yra paskutinis – Breaking Point. Jame rasite labai melancholišką etiudą moteriškais vokalais, kuris greitai nutrunka, stoja tyla ir po gero pusminučio prasideda sunkiosios technikos ir instrumentų derinimo garsai. Ta antroji pusė primeną seną gerą muzikontų bajerį albume gale įkišti hidden track. Man tie paslėpti takeliai niekada nepatiko, tačiau čia suskambėjo visai įdomiai.
Mėgstamiausia daina – Rankos. Albumui – stiprūs 9 balai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas