Naujienos
|
Dienoraščiai
|
Stiliai
|
Grojaraščiai
Diskusijų temos
|
Kūryba
|
Vartotojai
|
Komentarai
|
Dainų tekstai
|
Gairės
|
|
|
|
Stilius: Roko muzika
Išleidimo data: 1988 m.
|
|
Komentarai (2)
Susijusi muzika: pasirinkti
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:
Susijusi muzika: pasirinkti
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2024 m. liepos 29 d. 22:18:10
Nors Fire of Unknown Origin ir kai kurias paskiras populiaresnes Blue Öyster Cult dainas buvau girdėjęs anksčiau, tačiau aš su Imaginos išgirdimu labiausiai sieju savo meilės šitai grupei užuomazgas. Jis mane prikaustė nuo pat pirmos perklausos ir daugiau niekada nebepaleido, todėl Imaginos be konkurencijos yra mano klausomiausias BÖC albumas. Kas yra gana neįprasta, nes tai iš esmės grupės saulėlydžio albumas, dauguma BÖC gerbėjų jo prie grupės klasikos nepriskirtų. Kai kurie apskritai yra skeptiški, kiek tai yra BÖC albumas, nes jo idėja, kaip ir Alvydas žemiau rašė, tvyrojo per visą grupės egzistavimo laikotarpį, bet galiausiai Sandy Pearlman'as ir Albert'as Bouchard'as ėmėsi įgyvendinti jau už grupės ribų. Tik po to, kai įrašų kompanijos klerkų Pearlman'o / Bouchard'o išplėtota Imaginos versija nesugundė (kaip wiki teigia, pagrinde dėl Bouchard'o vokalo ir komercinio patrauklumo stokos), buvo pasikviesti BÖC kolegos ir daug kitų kviestinių muzikantų ir realizuota bemaž perpus mažesnė, komerciškesnė Imaginos versiją, kurią ir turime šiai dienai. Todėl Imaginos galima laikyt vienu įdomesnių korporatyvinio roko pavyzdžių.
Nepaisant neįprastos šio albumo genezės, jis visgi natūraliai man skamba kaip BÖC albumas. Labiausiai panašus į ankstesnius du pirmtakus The Revolution By Night (pagal rifų bene metališką sunkumą) ir Club Ninja (pagal ženklų sintezatoriaus indėlį). Produkcija labai dvelkianti 9-ojo dešimtmečio antrąja puse, ypač tas justi iš skardaus būgnų garso, bet riebiai skamba ir gitaros, o vokalas tipiškai šiam laikotarpiui šiek tiek toliau mikse. Toks produkcijos stilius ne pats simpatiškiausias, bet šiame albume man jis toleruojamas.
Man patinka beveik visos albumo dainos. Aš išskirčiau Del Rio's Song kaip vienintelę dainą, kurią galėčiau praleisti albume – ji irgi turi stiprią plėtotę, bet man jos melodija skamba labai tipiška ir aranžuotė labai paprasta, gitara priekyje ir kažkur labai toli vos girdimi klavišai. O likusias aštuonias dainas mėgstu daugiau ar mažiau ir jas galėčiau skirstyti į tokius lygius pagal simpatijas:
7-8. In The Presence of Another World ir Magna of Illusion. Pirmoji turi labai gražią, dramatingą įžangą su puikia trijų instrumentų (boso, gitaros, pianino) sinergija. Ji labai jėgiškai prasprogsta į pagrindinę temą, tačiau man ši daina yra pervystyta – ji bando finalizuotis iš esmės nuo 4 minučių ribos, bet niekaip nepabaigia iki 6:30 ir toje ilgoje užsklandoje muzikaliai nieko labai naujo nevyksta. Magna of Illusion tuo tarpu kaip tik labai įvairoviška – gal net per daug. Dainoje yra nemažai simpatiškų muzikinių motyvų, bet man neišsiskiria kažkokia centrinė (atraminė) dainos ašis, į kurią galėčiau atsiremti ausimis ir tą dainą lengviau suvokti.
5-6. I Am The One You Warned Me Of ir The Siege And Investiture... Pirmoji yra sunkus, stiprus albumo atidarytuvas, viena labiausiai konvenciškai rokinių albumo dainų, bet struktūruota tikrai dinamiškai (ypač smagus energijos padidėjimas pereinant į vidurinę sekciją, labiausiai išryškėjantis gitaros partijose) ir turi be galo įsimintiną priedainį. The Siege And Investiture... irgi agresyviai skambanti daina, turi helovyniškos auros savyje (galbūt dėl agresyviai skambančių sintezatorių ir pianino). Iš esmės man ši daina yra panaši į In The Presence Of Another World – turi tą pačią per ilgo vystymo finale problemą, bet energijos ir melodijos prasme reikšmingai stipresnė.
3-4. Blue Öyster Cult ir Imaginos. Abi albumą uždarančios dainos. Aš be galo dievinu Blue Öyster Cult klavišinių įžangą ir ramų gitaros ir vokalo įstojimą į dainą. Ši daina puikiai užauga iki savo pagrindinio motyvo, kuris skamba labai nuostabiai. Nors daina ilga ir kartoja tą patį motyvą tikrai nemažą skaičių kartų, bet kažkaip išlaviruoja daug geriau nei The Siege beigi In The Presence of Another World, greičiausiai dėl gerokai įvairesnės, spalvingesnės klavišų rolės dainoje. Reiktų pabrėžti, jog Blue Öyster Cult yra jų dainos Subhuman (iš Secret Treaties) perdarinys, bet labai kitoniškas, labai skirtingas. Mėgstu abi versijas, net sunku palyginti, kurią labiau. Imaginos anksčiau laikiau man mažiau patinkančia daina, tačiau dabar tai vienas albumo favoritų. Tai tiesiog be galo smagiai, judriai skambanti daina. Klavišai ir gitaros šioje dainoje skamba labiausiai suvienytai, dirba lygiagrečiai kartu. Ir Imaginos finalas energingas, su pučiamųjų sekcija, tad albumas uždaromas pelnytai stipriai.
1-2. Les Invisibles ir Astronomy. Tai yra galimai dvi mėgstamiausios BÖC dainos. Les Invisibles yra tiesiog nuostabi agresyviai sunkaus to laikmečio hardroko ir sintezuoto melodingumo sintezė. Ji skamba pavojingai arti Bon Jovi žanro, bet su šimteriopai geresniu gitaros atlikimu. Gitaros partijos šioje dainoje yra tiesiog nepakartojamos. Kieta ritminė sekcija prideda daug jėgos kūriniui. Ir aš tiesiog myliu vokalinį Buck Dharmos atlikimą. Tie "Seven Seven Seven Seven Seven Seven Seven" (atkreipti dėmesį į tai, kad žodis kartojamas tiksliai 7 kartus) chant'ai prideda labai okultistinės natūros dainai, kokios ji ir nusipelnė. Ši daina man asmeniškai bene labiausiai savo skambesiu reprezentuoja lyrinį turinį. Astronomy yra dar vienas perdarinys (to paties pavadinimo dainos iš Secret Treaties), bet vėlgi, kaip Subhuman/Blue Öyster Cult atveju, gan kitoniškas (nors gal abi Astronomy versijos kiek panašesnės nei Subhuman ir Blue Öyster Cult). Vėlgi, aš beveik lygiavertiškai, bet tuo pačiu ir nepalyginamai vertinu abi dainos versijos: originalas skamba jaukiau, akustiškiau, optimistiškiau, bet Imaginos versija, nepaisant savo šaltos produkcijos. sugeba sužavėti savo gitarų intensyvumu, galbūt įneša į dainą daugiau tamsesnių atspalvių ir energijos, kuri pakeičia dainos charakterį, bet jos niekaip nesugadina. Čia vėlgi Buck Dharma atlieka pagrindinę vokalo partiją ir vėl nepakartojamai.
Iš šios dainų apžvalgos galima suprasti, kad nepaisant pavienių kompozicijų išpildymo minusų, kuriuos įžvelgiau keliose dainose, ir kiek šaltokos, ne visada jaukiai skambančios produkcijos, likusius albumo aspektus aš vertinu labai aukštai. Ypač atlikimo faktorių (gitaros, klavišai, vokalai šiame albume tiesiog puikūs). Todėl man sunku susilaikyt nuo aukščiausio balo: 10-uko, kad ir su minusu.
Daugiau apie šį albumą:
1. Anksčiau šį albumą esu apžvelgęs savo dienoraštyje 2018-ųjų metų pavasarį. Tuomet mano mintys apie šį albumą buvo gana šviežios, nes būtent tuo metu aš pirmą kartą gilinausi į Imaginos: Muzikiniai horizontai (vertikalai?): 2018 m. kovas-balandis - Music.lt
2. Apie lyrinį turinį savo komentare nieko nekalbu, nes puikiausią konceptualią albumo apžvalgą yra parašęs Alvydas. Ją žiūrėti čia: Blue Öyster Cult - Imaginos yra Sandy Pearlman'o mistinės-ko - Music.lt
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. kovo 24 d. 12:16:16
Yra kol kas išsamiausias straipsnis apie šį nepaprastą albumą AllMusic Guide puslapiuose adresu https://www.answers.com/topic/imaginos.
Jei turėsiu laisvo laiko, pateiksiu paslaptingojo Imaginos Desdinovos "Amžinoji Šviesa" istoriją, kurios epizodai patenka ir į garsiąją dainą "Astronomy". Istorija ši sumanyta dar šešiasdešimtųjų viduryje ir jos fragmentai pabirę po Blue Oyster Cult albumus visiškai nesusieti nei eiliškumu nei kokia kita seka.
Gal kada nors Sendis Pearlmanas išleis knygą The Soft Doctrines of Imaginos.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly