In A Foreign Town
Peter Hammill

Tikrai labai poliarizuojantis albumas. Visiškai suprantama, kodėl šis albumas vertinamas kai kurių prastai – šis sintezatorinis braižas tikrai labai kontrastuoja su įprastu Hammill'io skambesio. Man pačiam daug priimtinesnis Hammill'is su pilna roko grupe. Bet sintezatorinis PH yra tikrai geriau nei PH tik ant pianino (jei lyginsime su anksčiau išleistu And Close As This). Nors aš labiau įtariu, kad čia esmė yra dainų kokybėje, o ne aranžuotėje: man iš esmės visos šio albumo dainos patinka, nors galbūt lėtesnių dainų kaip Time To Burn ir The Play's The Thing privengiu. Bet vienoms ta sintezatorinė instrumentuotė tinka, kitoms jaučiasi trūkumų. Sun City Nightlife, pavyzdžiui, labai gerai skamba su sintezatoriais. Netgi Hemlock tinka tas šaltas elektroninis skambesys. Bet štai Sci-Finance new wave / electronica stiliumi man visai nesivirškina, kai esu pripratęs prie beveik grunge maniera atliekamos Vital versijos. Aš manau, kad tuo piktu ir agresyviu Van der Graaf stiliumi geriau atsiskleistų ir tokios griežtesnės albumo dainos kaip Auto ir Vote Brand X. 

Mano mėgstamiausios dainos albume yra Hemlock ir Invisible Ink. Pirmoji mane nustebino labai tiesmukišku Hammill'io lyricizmu. Man ne naujiena, kad PH mėgsta karo / politikos / propagandos temas, juk tą galėjome justi ir Van der Graaf'ų The Emperor In His War Room dar 1970-aisiais, o vėliau jo solinėje karjeroje buvo ir daugiau pavyzdžių, iš kurių labiausiai įsimenantis yra Porton Down iš pH7. Bet Hemlock savo tiesmukiškumu prilygsta Roger Waters kūrybai. Invisible Ink tuo tarpu mane labiausiai žavi muzika – labai groovy boso linija yra varomoji jėga, o aplinkui gerai aranžuota elektriniu pianinu ir yra šiek tiek gitaros, kad neskambėtų visai elektroniškai. 

Bet net ir Hemlock nepavadinčiau labai stipria PH daina. Tad man didžiausiu albumo minusu tampa ne sintetinis skambesys, bet stiprių kompozicijų trūkumas. Matyt PH labai taikėsi į minimalizmą, turėjo tokią Kraftwerk'išką viziją šiam albumui (nors galutinį rezultatą man dar labiau norisi vadinti "Hammill'is Depešų fanams"). Nu ir man šita vizija kiek disonuoja su tais aspektais, dėl ko aš taip dievinu Hammill'į. Todėl šiam albumui negaliu rašyti 9-eto kaip daugeliui ankstesnių PH albumų. Teks rašyti 8-etą su pliusu.