Innate Passage
Elder

Eilinį kartą, tam, kad galėčiau save įtikinti, jog jau galiu įvertinti Elder albumą, aš turiu perklausyti jį kokius 15 kartų. Kas netgi vargina, nors skambesys man ir patinka. Bet man tai ne naujiena, nesu jokio Elder albumo suvirškinęs lengvai. Galbūt dėl to Elder nepretenduoja į mano mėgstamiausias grupes.

Tačiau man šis albumas yra progresas po Reflections of a Floating World ir Omens, kuriuose Elder man atrodė užsicinkinę ties Lore ar net Dead Roots Stirring albumuose demonstruotu kompromisu tarp stoner metalo ir postroko. Šiame albume ženkliai jaučiasi svaresnis atmosferinio roko vaidmuo, metališko skambesio jau nebe tiek ir daug. Galimai šis stilistinis pokytis išplaukė iš pernykštės kolaboracijos su Kadavar. Melodiniai momentai Merged In Dreams - Ne Plus Ultra ir The Purpose dainose tikrai tiktų ir atsitiktiniame Kadavar albume. Ir jie yra puikūs, atsiskleidžia Elder gebėjimas parašyti puikias melodijas, neužgožtas instrumentiniu jam'u. Visgi tas jam'as man lieka minusėliu – Elder evoliucionavo tik skambesiu, bet ne forma. Visos kompozicijos yra apie 10 ar daugiau minučių, visose riebią dalį laiko užima vienos instrumentinės linijos vystymas. Nesu jam'ų mėgėjas, man trūksta adekvataus melodijos ir instrumentalo santykio. Norėtųsi išgirsti kompaktiškesnius Elder, kur daugiau dėmesio skiriama songwriting'ui.

Mano mėgstamiausi kūriniai yra Endless Return ir Merged In Dreams – Ne Plus Ultra. Endless Return yra turbūt labiausiai konvencinis skambesiu Elder kūrinys, primena Lore arba Reflections... albumuose girdėtus garsus, bet vežantis ritmas ir dažna, bet atsargiai apgalvota rifų kaita daro didelį įspūdį. Merged In Dreams – Ne Plus Ultra yra tos klasikinės Elder pusės ir naujos, atmosferiškesnės Elder pusės samplaika. Po ilgokos ramios įžangos stoja vienas kiečiausių rifų albume, kuris man labai prisimerkus primena Compendium iš Lore (katro rifas yra bene mano favoritas Elder diskografijoje). Prieš kertant 6:00 ribą stoja būtent tie kadavariški Elder ir pasiūlo vieną šauniausių melodijų albume. Tas konfliktas tarp ramesnių ir rifingų skambesių tęsiasi per visas beveik 15 minučių. The Purpose man taip pat krito į ausis kaip bene ramiausias, labiausiai į Elder nepanašus kūrinys, tačiau kad kūrinys labai neužliūliuotų, Elder genialiai sugalvojo kiekvieną posmą pradėti griausmingu rifu su daug boso, gitara žemame registre ir slegiančiu klavišų garsu antrame plane. Catastasis ir Coalescence – labiau nublankstantys, vidutiniokiški kūriniai albume mano skoniui.

Rašau albumui 9-etą su minusėliu, laukdamas dar drastiškesnio Elder pokyčio ateityje.