Inside Out
Fates Warning

Turbūt lengviausio skambesio ir labiausiai į individualios dainos kūrybą sukoncentruotas Fates Warning albumas. Man labai patinka jo skambesys, ypač kaip puikiai skamba pagrindinės ir ritmo gitaros (Matheos/Aresti) dermė ir kiek daug subtilumo įkvepia Zonderio grojimas mušamaisiais. Vis tik šis albumas, kaip daugelis sako, komponavimo srityje nieko naujo neįneša į Fates Warning katalogą lyginant su Parallels ir skamba kaip silpnesnis to albumo brolis. Na, ne dvynys, bet skambesiu ir struktūra tikrai gana artimas. Šio albumo pagrindinis minusas — nors vyrauja įdomios, tarpusavyje besiskiriančios ir įsimintinos dainos, tačiau jomis vengiama išlipti iš posmo-priedainio struktūros, taip pat pasigendu kažkokių įdomesnių Fates Warning instrumentalų, kurie ir paprastą dainą gali reikšmingai praturtinti (pavyzdžiui, At Fate's Hands iš Perfect Symmetry albumo). Suprantu Matheos'o siekį šiame albume parašyti neperkrautas ir pačias iš savęs puikias dainas, tačiau visgi kai kurie momentai albume tikrai galėjo turėti daugiau eksperimentavimo. Pavyzdžiui, Inward Bound instrumentalas man čia yra toks nuobodus (man jis grynai filler'io funkciją čia atlieka), jis tikrai galėtų būti turtingesnis. Lėtosioms dainoms (Island In The Stram ir Afterglow) irgi trūksta cinkelio, jos tiesiog yra atsvara sunkesnėm dainom, bet tai yra silpnoji albumo grandis. 

Nors iš šio albumo pirmiausia išgirdau ir iškart pamėgau dainas Outside Looking In ir Monument, vis tik simpatijos šioms dainoms šiek tiek nuslūgo ir dabar savo mėgstamiausia albumo daina laikyčiau Pale Fire (būtent dėl gitarų dermės ir dėl ritminės sekcijos šaunumo). Iškart po to rikiuojasi Face The Fear, Shelter Me ir The Strand, kurios priedainis yra vienas įdomiausių kada nors girdėtų — jei ištrauktum jį iš dainos, jis labiau skamba kaip posmas nei priedainis, tačiau jo konstrastas būtent šioje dainoje su dar slogesne posmine dalimi jį labai iškelia. The Strand yra tokia daina, kokios normaliai ir tikiuosi iš Fates Warning. 

Esu linkęs šiam albumui rašyti silpną 9-etą. Jei Parallels būtų atskaitos taškas (10-ukas), tai šis albumas yra 8-eto lygio, tačiau man šio albumo dar lengvesnis ir malonesnis skambesys turbūt ištempia balą dar laipteliu aukščiau.