Last to Run
The Pineapple Thief

Šis EP, sudarytas iš į It Leads To This nepatekusių dainų, man gal net nežymiai įdomesnis už patį studijinį albumą. Čia esančios dainos mano ausiai skamba energingiau ir mėsingiau, mažiau tokių grynai atmosferinių, melodingesnių gabalų. Iš dalies suprantu, kodėl šios dainos neįsipaišė į grupės turėtą albumo viziją, nors aš asmeniškai manau, jog nei viena iš jų tikrai nebūtų pakenkusi albumui. Bet vėlgi, šios penkios dainos taip pat nėra ir pats aukščiausias TPT pilotažas, jie gali dar drąsesnes ir energingesnes kompozicijas rašyti, todėl šį EP taip pat, kaip ir It Leads To This albumą, vertinsiu 9-etu.

Man labiausiai patinka tai, jog aš turiu nuolatos kintantį favoritą šiame albume. Po pirmos perklausos man labai į ausį krito Election Day su savo elegantiška pianino melodija ir švelniu gitaros pick'inimu, bet joje gali jausti ir truputį to tūžmingumo dėl gan tamsokos mūsų šiuolaikinės nūdienos. Po to man į ausį vis labiau pradėjo kristi All Because of Me žaismingas motyvas, kuris priedainyje sprogsta galingiau negu bet kas, kas buvo It Leads To This albume. TPT čia pasiūlo tikrai stebinantį energijos kiekį vienoje dainoje. Nors All Because Of Me vis dar nominuočiau savo mėgstamiausia daina, bet jaučiu, kaip dabar vis stipriau vertinu The World To Me, kuri man po pirmos perklausos pasirodė mažiau įdomi daina. Galbūt nuskambėsiu absurdiškai, bet The World To Me man skamba kaip laiko užmiršta Fates Warning daina, kuri dabar buvo ištraukta ir nuo jos nupūstos dulkės. Nu sakykit ką norit, bet Bruce Soord čia skamba 1:1 kaip Jim Matheos, tik su čiutačkiu mažiau distortion'o. Netgi ritmo sekcija nebūtų baisiai nutolusi nuo Fates Warning braižo, Harrison'as man čia skamba ganėtinai arti Zonder'io stiliaus. Zonder'io būgnavime yra didesnis negu pas vidutinį būgnininką lėkščių ir snare'o santykis, ir tą jaučiu ir pas Harrisoną šioje dainoje (ypač bridžo sekcijose). Tai man The World To Me kuria didelius sentimentus kaip dideliam Fates Warning skambesio fanui.

Patinka ir sunkesnis EP uždarymas No Friend Of Mine. Galiausiai ir Last To Run pradėjo patikti. Iš pradžių man ši daina pasirodė kaip akivaizdžiausiai silpniausia EP grandis, bet ilgainiui ir jai simpatijos kyla. Tai gan ilgas ir daug vystymo turintis kūrinukas – kažko tokio pasigedau It Leads To This albume. Man Last To Run tik melodiškai nėra labai paveikus, nors ritmo sekcija čia viena puikiausių. 

Taigi, galiausiai padariau išvadą, kad visos dainos yra labai geros ir šis EP tikrai vertas to 9-eto, kurį jam rašau.