Lotus
Soen

Ir kaip ir tikėjaus, pirmas stiprus kandidatas patekti į mano 2019-ųjų metų geriausių albumų sąrašą. Kaip ir daugelis savo recenzijose giria Soen už neabejotinai stipriausią savo karjeros albumą, aš irgi prisidėsiu. Šis albumas, galbūt turintis daugiau melodingesnių momentų už Lykaia, tačiau yra universalesnis, nes daugiau įvairumo tiek melodijų aspektais, tiek "stiprumo-švelnumo" ašyje.

Nors Penance daina nėra mano favoritas šiame albume, tačiau ji turbūt geriausiai atstovauja visam albumui norintiems iš vienos dainos nuspėti, kas per žvėris yra šis albumas. Mano galva, šiame albume grupė pasiekia bene etaloninį progresyvaus metalo skambesį. Aiški bosinės gitaros linija kiekvienoje dainoje, stiprus ir įsimenantis gitaros skambesys, puikus balansas tarp "taškymosi" ir melodingumo, o Ekelof'o vokalas kaip niekada švarus ir malonus ausiai. Galbūt Lykaia turėjo per daug rifų ir per mažai melodijų, čia šis disbalansas visiškai panaikinamas.

Vienintelė daina, kurios absoliučiai neprisijaukinau, tai pirmoji Opponent. Ji man skamba kaip netvarkingas skambesių derinys, užsilikęs grupės archyvuose nuo Lykaia laikų. Nelabai prisijaukinau ir melodingosios River, tačiau joje įžvelgiu potencialo, tiesiog reikia laiko suprasti, ar tai tėra paprasta baladė, ar jos skambesyje kažkas labai efektingo yra užslėpta.

Užtat kitos dainos yra vertos didelio dėmesio. Kaip minėjau, Penance apjungia labai įvairius elementus, Lunacy turi įdomią ambientinę sekciją antroje dainos pusėje. Rival buvo pirmoji išleista albumo daina ir mane smarkiai prikaustė savo dinamiškumu ir sunkumu. Martyrs nors ir sunki, bet turi labai įsimintiną priedainį. Lascivious man labai priminė dainą "By And Down The River" iš APC naujojo albumo. Bent jau energetine prasme, ji turi kažką tokio... galbūt gitariniu skambesiu užkrauti pragrojimai ir tie beveik elektroniški tremolo efektai lengvesnėse dalyse, dar pats skambesys ir vokalas įdomiai derinasi... o jau priedainis kokio gerumo, turbūt geriausiai skambantis priedainis visame albume. Lotus yra neabejotinai geriausia baladė Soen repertuare. Kaip vienas apžvalgininkas rašė, David Gilmour tokia daina didžiuotųsi. Na ir galutinai stogą nunešė Covenant — neabejotinai ryškiausia albumo daina skambesio prasme. Ir turinti maždaug ties viduriu vieną sunkiausių gitarinių motyvų Soen diskografijoje. 

Puikus albumas, 10 balų.

Nusimato dar vienas nepriekaištingas albumas. Seniai jau taip belaukiau albumo (gal Wilson'o "To The Bone" panašiai "laukėsi"). Rival man yra puikios Soen sunkios dainos pavyzdys, o Lotus yra netikėta baladė, užtat labai gera baladė. Martyrs skamba kiek neįprastai, dar tokį keistą klipą grupė susuko, bet irgi stipri daina.