Make Me Say It Again, Girl
The Isley Brothers

Esu didžiai nustebintas, o gal verčiau nuviltas. The Isley Brothers vokaliai turtingos harmonijos ir saikingai, bet tiksliai aranžuotas R&B skambesys šiame albume toks nykus. Vokalinis subtilumas, atrodytų, dar čia, bet aranžuotės jau nebe tik saikingos, jos visiškai tuščios. The Plug, Last Time, Keys To My Mind – šiose dainose yra išvis praktiškai tik beat'as. Šios dainos jau net nebėra R&B, tai hip-hop'as, kuriame pirmuoju smuiku groja ne The Isley Brothers, o kolaborantai (na, išskyrus Last Time, ten sugebėjo pati grupė susivelt). O labiausiai ausis pjauna vokalas su krūva autotune'o. Tai yra bene antitezė visai klasikinės R&B muzikos, kurią ir atstovauja The Isley Brothers, filosofijai. Taip pat nesuprantu kolaboracijos su Beyonce – Make Me Say It Again, Girl originali versija yra puiki ir be Beyonce vokalo, perįrašymas su šiandieniniais prodiusavimo fokusais tik sugadino visą dainos aurą. Išvada: veveik niekada nebūna gerai, kai legendos su patirtimi bando taikytis į jaunimo madas. Ir čia yra PUIKUS pavyzdys.

Tiesa, iki vidurio sparčiai degradavęs albumas antrojoje pusėje šiek tiek atsistoja ant kojų. Pirmas geras ženklas yra dainos Consolidate atmosfera. Jei nubrauktume baisų beat'o skambesį, dainos atmosfera būtų beveik įtraukianti ir įtikinanti mane. Galiausiai, paskutinės dvi albumo dainos Friends And Family bei Biggest Bosses turi pakankamai turtingas instrumentuotes, kurios automatiškai jas išryškina, iškelia virš viso albumo. Vat tokio skambesio baisiai stokoja likusios 12 albumo dainų. 

Beveik norėtųsi dėl tų paskutinių dviejų dainų parašyti aukštesnį balą (6-etą), bet likusi albumo dalis tokia nuvilianti, kad turbūt pasiliksiu ties stipriu 5-etu.