March of Ghosts
Gazpacho

March of Ghosts kartu su Molok dalijasi mano mažiausiai mėgstamų Gazpacho albumų poziciją (tiesa, dar nesu girdėjęs grupės albumų, išleistų prieš Night). Matyt, priežastis yra ta pati: kompozicijos yra ganėtinai fragmentuotos, bet melodiniai motyvai kartais tokie panašūs ir taip pinasi, kad neišeina išdiferencijuoti, dainos neišsiskiria, skamba panašiai vieną į kitas, nors dažnais atvejais visai gerais skamba. Pvz, What Did I Do?, Golem ir The Dumb trijulė tikrai skamba stipriai šio albumo kontekste, tačiau visų trijų melodijos turi ganėtinai nemažai panašumų ir jas atskiriu tik pagal skambesio akcentavimą (What Did I Do? skambesys palyginus pasteliškas, o Golum aštresnis, The Dumb įsiterpia maždaug per vidurį). Mary Celeste turi gan vingrų melodinį motyvą pradžioje, žada kažkokių įdomių dalykų (kaip ir titulinė Fireworker daina), bet galutinį įspūdį palieka prėską. Panašiai kaip ir Black Lily. Hell Freezes Over tetralogija, atrodytų, tikrai gerai suderėtų kaip vientisas kūrinys, tačiau jo išbarstymas per albumą, manau, pakenkia, nes nei antra dalis (po gana stiprios pirmos dalies), nei trečia dalis neišryškėja, tai net yra mažiausiai mėgstami momentai albume. 

Tačiau albumą fantastiškai uždaro paskutinė Hell Freezes Over dalis. Kaip ir rašiau komentare prie tos dainos, tai yra pavyzdinis Gazpacho albumo finalas, kaip reikia iki galo pritrėkšti klausytoją. Tai ne pirmas kartas, kada Gazpacho galingiausią kozirį pasilieka pabaigai (Fireworker albume Sapien taip pat, gal ne taip tiesmukai kaip čia, bet ypač prikausto klausytoją). Būtent tokios dainos yra tai, dėl ko man Gazpacho išsiskiria iš kitų progroko grupių su atmosferinio roko akcentais, kažkas magiško yra tame aštrios gitaros, švelnaus, bet vingraus boso ir liūliuojančių vokalinių linijų mišinyje. 

Norėčiau ištempti albumą iki 9-eto, bet dėl vienos dainos negaliu taip daryti. Albumui vis tik palieku 8-etą, bet su pliusu.