Pritarsiu Alvydui, kad šis albumas yra stipresnis nei Angel Station ar The Roaring Silence. Tiesa, man pirmas įspūdis, kai jį išgirdau prieš 10 metų, buvo stipriausias, o po to prie šio albumo grįždavau retai. Dabar galbūt įtraukčiau jį į MMEB albumų top5-uką, tačiau man neaplenktų nei Solar Fire, nei Nightingales & Bombers, nei Watch ar Chance. Man šiame albume trūksta charakterio: grupė groja įsimintiną, melodingą bliuzroką, tačiau tas bliuzrokas nėra labai išskirtinis. Tuo aspektu debiutinis albumas ar Glorified Magnified net šiek tiek stoja į priekį: tuose albumuose buvo gana savita, tamsoka, šlakeliu džiazo persmelkta atmosfera. Čia yra labai klasiškas bliuzrokas ir tiek. Todėl šis albumas stoja į vieną gretą su The Good Earth, kuris pasižymi labai panašiomis charakteristikomis, nors galbūt The Good Earth yra truputį progresyvesnis.
Visgi tas bliuzrokas stiprus. Messin' tikrai puiki daina, joje yra bene geriausios gitaros solo partijos visoje MMEB diskografijoje. Buddah pasiūlo neblogą sintezo improvizaciją. Black And Blue galbūt man labiausiai atmosferiškai primena debiutinį albumą – tas melancholiškas minoras, a la Lynyrd Skynyrd ant progo steroidų. Mano mėgstamiausia kompozicija albume yra instrumentinė – Cloudy Eyes. Nuostabi gitaros melodija, lengvas, lėtas motyvo vystymasis leidžia giliau panirti mintimis į muziką. Labai profesionalus išpildymas: nei per daug kažko, nei per mažai. Man mažiau patinka Sadjoy – jos melodija gal net kiek per saldoka, nors grupė ją realizuoja panašiu būdu kaip ir Cloudy Eyes. Man taip pat Mardi Gras Day yra nepelnytai neįspūdingas albumo uždarymas, daina savo kokybe gal ir tiktų į Glorified Magnified albumą, bet ne į tokią gėrybę kaip likusios Messin' dainos.
O kad gerbt ir but gerbiamas tai reikia baigt tuos dicku po nickais laikus ir ikvept zmones jungtis tik oficialia feisbuk anketa. Nes ateis gerbiamas zmogus. R.Doveika. ar jis nores jungtis musican po simpsono avataru ir babach303 nicku
Ir vietoj to kad mes cia vienas gedytume atsiprasau gaidintume, mes galetume sukurti ka nors idomaus, Lietuvos himna, koncertu jungtini desanta, musico festivalika, musico ordenus ir apdovanojimus, kolekcionieriu saskrydzius ar byleka
Kokie bebutu menotyrinkai konkurentai, viena diena i musico padenge gali atlekti anti-musicai ar reklamistines grupuotes ir tada jau visiem jie priesai, nusiteike pries muzika. Kaip ivykde 2014uju birzelio ispuoli. Paskunde - perklausos dingo.
Bet merginos irgi turi graziai elgtis atliepui! Muzikantas Frankas cia ir vel yra pasakes -Merginos irgi buna asilu skyles kartais (Ladies can be a*#holes too"
Tai vadinama bendravimo etiketu. Interneto didžiausias minusas yra tas, kad leidžia atsiskleisti žvėriškiausioms žmonių savybėms, kai jie būna saugūs po anonimo kauke ir kai nereikia susidurti akis į akį.
Kartais reikia mažiau impulsyvumo, geriau įvertinti ką sakai ir pasverti kaip tavo žodžiai gali paveikti kitus. Ir taip pat visada sakysiu, kad jei esame virtualioje aplinkoje, mums vis tiek galioja tos pačios taisyklės kaip ir realybėje.
Aš visada sakysiu, kad visi turime pažiūrėti pirmiausiai į save, elgtis labiau sąmoningai ir išmokti pakantumo kitiems. Bet tai nereiškia, kad toleruoti galima absoliučiai viską.
2023 m. kovo 13 d. 01:52:16
Pritarsiu Alvydui, kad šis albumas yra stipresnis nei Angel Station ar The Roaring Silence. Tiesa, man pirmas įspūdis, kai jį išgirdau prieš 10 metų, buvo stipriausias, o po to prie šio albumo grįždavau retai. Dabar galbūt įtraukčiau jį į MMEB albumų top5-uką, tačiau man neaplenktų nei Solar Fire, nei Nightingales & Bombers, nei Watch ar Chance. Man šiame albume trūksta charakterio: grupė groja įsimintiną, melodingą bliuzroką, tačiau tas bliuzrokas nėra labai išskirtinis. Tuo aspektu debiutinis albumas ar Glorified Magnified net šiek tiek stoja į priekį: tuose albumuose buvo gana savita, tamsoka, šlakeliu džiazo persmelkta atmosfera. Čia yra labai klasiškas bliuzrokas ir tiek. Todėl šis albumas stoja į vieną gretą su The Good Earth, kuris pasižymi labai panašiomis charakteristikomis, nors galbūt The Good Earth yra truputį progresyvesnis.
Visgi tas bliuzrokas stiprus. Messin' tikrai puiki daina, joje yra bene geriausios gitaros solo partijos visoje MMEB diskografijoje. Buddah pasiūlo neblogą sintezo improvizaciją. Black And Blue galbūt man labiausiai atmosferiškai primena debiutinį albumą – tas melancholiškas minoras, a la Lynyrd Skynyrd ant progo steroidų. Mano mėgstamiausia kompozicija albume yra instrumentinė – Cloudy Eyes. Nuostabi gitaros melodija, lengvas, lėtas motyvo vystymasis leidžia giliau panirti mintimis į muziką. Labai profesionalus išpildymas: nei per daug kažko, nei per mažai. Man mažiau patinka Sadjoy – jos melodija gal net kiek per saldoka, nors grupė ją realizuoja panašiu būdu kaip ir Cloudy Eyes. Man taip pat Mardi Gras Day yra nepelnytai neįspūdingas albumo uždarymas, daina savo kokybe gal ir tiktų į Glorified Magnified albumą, bet ne į tokią gėrybę kaip likusios Messin' dainos.
Albumas nusipelnė solidaus 9-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. gegužės 16 d. 18:57:45
Šis albumas man išskirtinis. Nors išgirdau jį neseniai, tačiau pamėgau labiau už Angels Station ar Roaring Silence.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly