Mane Mirage veikia vis dar galingai. Realiai šio albumo turbūt ir neklausiau nuo 2012-ųjų ir apskritai prie Camel grįžau tik šiais metais, labiau gilindamasis į post-klasikinę šios grupės erą. Bet vėlesniuose jų albumuose neradau "šarmo" ir dėl to atėjau ieškoti jo čia ir prisiminti, kaip tas "šarmas" skamba. Ir, kaip ir tikėtąsi, aš jį čia radau. Tai yra taip pat puikiai subalansuotas albumas kaip mano mėgstamiausi progresyvaus roko įrašai, tokie kaip Van der Graaf Generator - Godbluff, King Crimson - Red ar Pink Floyd - Animals, todėl į šį penketuką ar dešimtuką pačių mėgstamiausių mano albumų įkrenta ir Mirage. Visos 5 kompozicijos yra išpildytos fantastiškai gerai, labai mėgstu Lady Fantasy ir Freefall, bet greičiausiai nusistovėjau ties tuo, jog mano mėgstamiausia kompozicija šiame albume, nepaisant Lady Fantasy taškymo gale, yra visoje savo trukmėje iki paskutinės smulkmenos subtiliai sukonstruota trilogija Nimrodel / The Procession / The White Rider. Jau senokai šitas kažkokią melomano patirtį sukaupęs šių žodžių autorius buvo paklydęs neblaivumo (transo) būsenoje ištisas 9 minutes, o dar nuo kūrinio, kurį ir taip dešimtis kartų yra girdėjęs.
Kas man labiausiai patinka apie Mirage, tai kad jis tiesiog trykšta energingomis partijomis - šitos visapusiškos dinamiškos, tų bene džiazinių, bet rokiškai greitų mušamųjų partijų ir šitų subtilių melodijų pasigendu visuose post-klasikinės eros Camel albumuose. Tokio gėrio tikrai netrūksta pirmuose keturiuose albumuose ir dar reikia patikrinti juos, nes anuos irgi taip pat seniai klausiau ir gal kuris nors dar labiau nuvilks stogą (atsimenu, anksčiau tam tikromis aplinkybėmis man Moonmadness klausydavosi dar smagiau nei Mirage). 10 su pliusu.
Nebejotinai geriausias Camel albumas ir vienas geriausių progresyviojo roko albumų istorijoje. Epiškoji Lady Fantasy tiesiog fantastika. Nimrodel/The Procession/The white Rider irgi labai gera. Freefall smagu klausytis. Žavi Camel muzikos skambesys - nors tekstai nėra stiprūs, bet muzikaliai grupė tikrai galinga. Ir puikus viršelis albumo. 10 balų
Geras albumas, bet suabejočiau dėl "geriausio". Man asmeniškai Moonmadness labiau prie širdies. Na, bet čia skonio reikalas jau.
O viršelis, jei dar nežinojai, tai daugiau ar mažiau "nuplagijuotas" nuo "Camel" cigarečių pakelio Netgi kitame jų albume "Camel" užrašas-emblema yra labai panašaus arba tokio pačio šrifto, kaip ir minėtųjų cigarečių.
Jo, Moonmadness yra rimtas konkurentas, bet jis man yra just second one, t.y. Mirage yra geresnis man.
O dėl viršelio tai žinau, dėl to man jis ir patinka...
Nebejotinai geriausias Camel albumas ir vienas geriausių progresyviojo roko albumų istorijoje. Epiškoji Lady Fantasy tiesiog fantastika. Nimrodel/The Procession/The white Rider irgi labai gera. Freefall smagu klausytis. Žavi Camel muzikos skambesys - nors tekstai nėra stiprūs, bet muzikaliai grupė tikrai galinga. Ir puikus viršelis albumo. 10 balų
Geras albumas, bet suabejočiau dėl "geriausio". Man asmeniškai Moonmadness labiau prie širdies. Na, bet čia skonio reikalas jau.
O viršelis, jei dar nežinojai, tai daugiau ar mažiau "nuplagijuotas" nuo "Camel" cigarečių pakelio Netgi kitame jų albume "Camel" užrašas-emblema yra labai panašaus arba tokio pačio šrifto, kaip ir minėtųjų cigarečių.
Nebejotinai geriausias Camel albumas ir vienas geriausių progresyviojo roko albumų istorijoje. Epiškoji Lady Fantasy tiesiog fantastika. Nimrodel/The Procession/The white Rider irgi labai gera. Freefall smagu klausytis. Žavi Camel muzikos skambesys - nors tekstai nėra stiprūs, bet muzikaliai grupė tikrai galinga. Ir puikus viršelis albumo. 10 balų
Žiūriu, Internet Archive turi donations langą viršuje tokį neblogą. Gal ir čia toks praverstų... O jei ką nors nervina jį matyti gali tiesiog išjungti.
O dėl paieškos.. sudėtinga ten ir ilgam, reikia žiūrėti ir kombinuoti. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinė ir dienos dainos paieškos yra visiškai atskiros ir skirtingai įgyvendintos su skirtingom problemom ir tikslais.
Tai nėr už ką, Einarai, senai jau tai buvo planuose, tik vis rankos nedaeidavo. Tik taip ir nepavyko per vakar padaryti, kad tas užrašas nenušoktų į šoną, nemoku front-end.
O Estijai nieko nesiseka geriausiai. Va Skype pagaliau visiškai užsilenkė, tai estai nežinau ar dar turi kuo pasigirti O mums dabar geriausiai kol kas sekasi per visus amžius turbūt. Jei gera valdžia būtų, galbūt jau seniai būtume pavyzdinė valstybė.
Na čia ta konkurencija jau... Ji atsiranda iš to vyriško ego manau (nenorint generalizuoti ar apsiriboti tik viena lytimi, bet yra tendencija), ir dar nuolatinis žmonių lyginimasis su kitais.
2018 m. rugpjūčio 4 d. 01:46:19
Mane Mirage veikia vis dar galingai. Realiai šio albumo turbūt ir neklausiau nuo 2012-ųjų ir apskritai prie Camel grįžau tik šiais metais, labiau gilindamasis į post-klasikinę šios grupės erą. Bet vėlesniuose jų albumuose neradau "šarmo" ir dėl to atėjau ieškoti jo čia ir prisiminti, kaip tas "šarmas" skamba. Ir, kaip ir tikėtąsi, aš jį čia radau. Tai yra taip pat puikiai subalansuotas albumas kaip mano mėgstamiausi progresyvaus roko įrašai, tokie kaip Van der Graaf Generator - Godbluff, King Crimson - Red ar Pink Floyd - Animals, todėl į šį penketuką ar dešimtuką pačių mėgstamiausių mano albumų įkrenta ir Mirage. Visos 5 kompozicijos yra išpildytos fantastiškai gerai, labai mėgstu Lady Fantasy ir Freefall, bet greičiausiai nusistovėjau ties tuo, jog mano mėgstamiausia kompozicija šiame albume, nepaisant Lady Fantasy taškymo gale, yra visoje savo trukmėje iki paskutinės smulkmenos subtiliai sukonstruota trilogija Nimrodel / The Procession / The White Rider. Jau senokai šitas kažkokią melomano patirtį sukaupęs šių žodžių autorius buvo paklydęs neblaivumo (transo) būsenoje ištisas 9 minutes, o dar nuo kūrinio, kurį ir taip dešimtis kartų yra girdėjęs.
Kas man labiausiai patinka apie Mirage, tai kad jis tiesiog trykšta energingomis partijomis - šitos visapusiškos dinamiškos, tų bene džiazinių, bet rokiškai greitų mušamųjų partijų ir šitų subtilių melodijų pasigendu visuose post-klasikinės eros Camel albumuose. Tokio gėrio tikrai netrūksta pirmuose keturiuose albumuose ir dar reikia patikrinti juos, nes anuos irgi taip pat seniai klausiau ir gal kuris nors dar labiau nuvilks stogą (atsimenu, anksčiau tam tikromis aplinkybėmis man Moonmadness klausydavosi dar smagiau nei Mirage). 10 su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. gruodžio 4 d. 21:28:29
Jo, Moonmadness yra rimtas konkurentas, bet jis man yra just second one, t.y. Mirage yra geresnis man.
O dėl viršelio tai žinau, dėl to man jis ir patinka...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. gruodžio 4 d. 21:07:34
Geras albumas, bet suabejočiau dėl "geriausio". Man asmeniškai Moonmadness labiau prie širdies. Na, bet čia skonio reikalas jau.
O viršelis, jei dar nežinojai, tai daugiau ar mažiau "nuplagijuotas" nuo "Camel" cigarečių pakelio
Netgi kitame jų albume "Camel" užrašas-emblema yra labai panašaus arba tokio pačio šrifto, kaip ir minėtųjų cigarečių.
____________________
bacon
2012 m. rugpjūčio 24 d. 13:43:11
Nebejotinai geriausias Camel albumas ir vienas geriausių progresyviojo roko albumų istorijoje. Epiškoji Lady Fantasy tiesiog fantastika. Nimrodel/The Procession/The white Rider irgi labai gera. Freefall smagu klausytis. Žavi Camel muzikos skambesys - nors tekstai nėra stiprūs, bet muzikaliai grupė tikrai galinga. Ir puikus viršelis albumo. 10 balų
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas