Missa Atropos
Gazpacho

Albumo dešimtmečio proga nusprendžiau jį perklausyti, nes Missa Atropos man visada rodėsi tamsus, sunkus albumas ir aš jo šiek tiek vengiau. Nėra jau jis toks tamsus, tikrai nemažai paralelių su Tick Tock galima išvesti. Tiesa, Tick Tock man rodosi gerokai vientisesnis, čia dainos trumpesnės, labiau fragmentuotos, atsiranda šiokia tokia konceptualumo stoka (nors albumas idėjiškai yra konceptualus). Tai iš esmės yra vienintelis reikšmingas faktorius, dėl ko šis albumas man nusileidžia prieš Tick Tock. 

Kaip ir tikėjaus, tai nėra lengvo klausymo albumas, iš vienos perklausos sunku formuotis įspūdį apie atskiras dainas. Iš anksčiau pažįstamoms Splendid Isolation, Vera, Missa Atropos reikėjo minimum 5 perklausų, kol pradėjau suprasti jų žavesį. Galbūt todėl Splendid Isolation ir Vera yra mano mėgstamiausios dainos albume, kitoms dar neužteko laiko prisijaukint. Tiesa, pirmasis albumo trečdalis (tarp Mass for Atropos I ir Mass for Atropos II) labai stiprus jau iš pirmos perklausos. Defense Mechanism yra geras šmotas stipriai skambančio atmosferinio prog'o, River turi labai įdomią struktūrą ir melodiją. I Was Never Here puiki švelnesnio skambesio daina, Snail motyvas simplistinis, bet paveikus. Man truputį albumas pradeda prarasti vientisumą ties Missa Atropos ir She's Awake. Missa Atropos titulinė daina šiaip gan tamsi ir kažkaip išderina albumo atmosferą, o She's Awake kaip tik gan pozityviai skambanti, tai visai susijaukia galvoje. Ir nuo to momento nei viena trumpesnė daina manęs neįteigia, bet Vera ir Splendid Isolation dominuoja, todėl albumas išlieka smarkiai neapkartęs. 

Negaliu atsispirti paveikiam Gazpacho skambesiui ir rašau šiam albumui tikrai stiprų balą: 9-etą.