Fantastiškas albumas. Kelios dienos kaip klausausi jo ištisai ir simpatijos jam neblėsta. Šis albumas savo stiliumi skiriasi nuo kitų Unkle Acid and the Deadbeats albumų. Tai ta pati iš pažiūros būdinga grupei psichodelika, tačiau ji pateikta tokioje valkioje terpėje, kad jos poveikis lyg kokio transo. Melodijos lėtos ir nesudėtingos, su pasikartojimais, tad gerai įsimenamos. Instrumentinės vietos skleidžia 4 -5 dešimtmečio film noir atmosferą, kurią dar labiau sutvirtina itališki aktorių dialogai. Kriminalo, suspence nuojauta tvyro ore, gaila, kad italų kalbos nesuprantu, o ir tekstų nepaskelbta, tad gal tik mane albumo muzika nuteikia paranojiškai. Yra ir grynai pagrabinio dream transo (Resti umani), yra ir kavinės - baro atmosferos (Coctail Party). Nesiimu rankioti, kuri kompozicija geresnė, bet vertinu visą albumą kaip patikusio filmo garso takelį, prisidėjusį prie filmo sėkmės. 10 balų duodu be svyravimų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2024 m. gegužės 17 d. 18:46:30
Fantastiškas albumas. Kelios dienos kaip klausausi jo ištisai ir simpatijos jam neblėsta. Šis albumas savo stiliumi skiriasi nuo kitų Unkle Acid and the Deadbeats albumų. Tai ta pati iš pažiūros būdinga grupei psichodelika, tačiau ji pateikta tokioje valkioje terpėje, kad jos poveikis lyg kokio transo. Melodijos lėtos ir nesudėtingos, su pasikartojimais, tad gerai įsimenamos. Instrumentinės vietos skleidžia 4 -5 dešimtmečio film noir atmosferą, kurią dar labiau sutvirtina itališki aktorių dialogai. Kriminalo, suspence nuojauta tvyro ore, gaila, kad italų kalbos nesuprantu, o ir tekstų nepaskelbta, tad gal tik mane albumo muzika nuteikia paranojiškai. Yra ir grynai pagrabinio dream transo (Resti umani), yra ir kavinės - baro atmosferos (Coctail Party). Nesiimu rankioti, kuri kompozicija geresnė, bet vertinu visą albumą kaip patikusio filmo garso takelį, prisidėjusį prie filmo sėkmės. 10 balų duodu be svyravimų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly