Nude
Camel

Nude man sukelia labai daugialypius jausmus, jį perklausiau kokius 10 kartų, bet vis tiek neatsikračiau tų besikertančių nuomonių. Tai labai įvairiaspalvis albumas, visų pirma, tačiau dėl masyvaus kiekio instrumentinių kūrinių smegenys išlekia laukan ir dėmesys prarandamas kažkur ties kompozicija Landscapes. Todėl be specialaus susikaupimo negalėjau įvertinti visos antros albumo pusės, kas nėra labai geras ženklas. Camel man klausosi smagiau, kai yra vokalinės dainos (tai nėra visada galiojanti taisyklė, nes King Crimson turbūt kuria geresnius instrumentalus nei dainas), Camel kompozicijos be stuburo man kiek pasimeta, neįsimena (net ir su pačiais sėkmingiausiais instrumentalais tokiais kaip Lunar Sea mano santykiai yra nepastovūs). Todėl nesu nustebęs, kad šio albumo mėgstamiausia daina turbūt nominuočiau Dire Straits žanro bliuzrokinę Lies. Nors tikrai yra galingų instrumentinių kūrinių, pavyzdžiui, man patinka Docks boso/gitaros melancholiniai žaismai, man patinka tie bene tribal stiliaus Changing Places fleitos garsai. Captured turbūt yra labiausiai taškantis progresyvus rokas šiame albume. Yra vietų, kurios man visiškai nepatinka (Landscapes ir Reflections turbūt labiausiai paminėtinos). Mano nuomonė niekaip nenusistovi apie City Life: kartais ji labai gerai susiklauso, bet kai norisi pasigilinti į skambesio detales, supranti, kad toje dainoje jų nelabai yra. Tokia įdomi artrokiška holograma/iliuzija. Nepatraukia dėmesio ir jos tęsinys Drafted. Ir kartu, su tokiom išbarstytom mano simpatijom per visą albumą, jis išlieka super vientisas, plaukiantis, skaidrus ir grynas. Po visų šitų prieštarų apsiribosiu saugiu 8-etu, kadangi šis albumas turbūt yra labai mood-dependent, todėl ir balas gali svyruoti nuo kiekvieno paklausymo. 

P.S. tikrai geresnis nei jį pasekęs The Single Factor, kur Latimer'is atrodo visai išsikvėpęs, nors gal A Stationary Traveller atrodo, kad Latimer'iui geriau pavyko įsikinkyti tą klasikinio roko braižą, todėl Nude pagal simpatijas gal statyčiau kiek žemiau pastarjo albumo.