Tai albumas, nuo kurio prasidėjo mano pažintis su Fates Warning prieš maždaug 5 metus, ir tikriausiai išlieka mano mėgstamiausiu (Perfect Symmetry visada buvo artimas konkurentas, bet Perfect Symmetry kitais aspektais yra mano asmeninis lyderis, subjektyviai vis tik labiau linkstu prie Parallels). Šitame albume Fates Warning pasiekia kūrybinį piką — nei viena iš albume esančių aštuonių dainų nėra silpna, jos visos skamba puikiai. Zonder'is būgnais gal šiek tiek mažiau draskosi nei Perfect Symmetry albume (dėl ko aš pastarąjį laikau techniškesniu, progresyvesniu), tačiau jo ritmai vis dar įneša labai daug netradicinės metalui spalvos, kažkokį džiazinį prieskonį. Šiame albume iš visų Fates Warning darbų geriausiai skamba DiBiase bosas — Point of View boso linija yra sprogstamo šaunumo, Don't Follow Me ir The Eleventh Hour stipriojoje dalyje bosas irgi taško. Šiame albume grupei puikiai pavyksta išpildyti ir lėtesnes dainas — The Road Goes On Forever, nors ir nėra mėgstamiausia daina albume, tačiau puikiai suteikia atsvarą aštrokam skambesiui ir svariai užbaigia albumą. Dar geresnė iš mažiau sunkių dainų yra We Only Say Goodbye — neužmirštama melodija. The Eleventh Hour labai smagi sintezė „lėtai ir švelniai - greitai ir stipriai - lėtai ir švelniai“ įvyksta. Pastarąją dainą dar ir norėčiau paminėti kaip geriausią Alder'io vokalinį performansą — jo aukšto tembro klyksmas stipriojoje dalyje mane pakerta. Tokį vokalą metalo muzikoje išgauna nebent Geoff Tate'as. Taip pat Alder'io vokalas puikus Life In Still Water (ten dar priedainyje kala dviguba jėga, nes LaBrie yra pritariantysis vokalas) ir Point of View dainose. Skambesio aštrumu į Perfect Symmetry albumą panašiausia yra turbūt Leave The Past Behind. Eye to Eye — mano mažiausiai mėgstama daina albume, bet tikrai pripažinsiu, labiausiai masėms pritraukti tinkantis hitinis kūrinys. Mano asmeniniai favoritai nuo pat pradžių buvo ir išlieka The Eleventh Hour ir Point of View, tačiau We Only Say Goodbye ir Life In Still Water nedaug atsilieka. Be abejonių rašau tvirtą 10-uką.
2020 m. balandžio 13 d. 15:27:03
Tai albumas, nuo kurio prasidėjo mano pažintis su Fates Warning prieš maždaug 5 metus, ir tikriausiai išlieka mano mėgstamiausiu (Perfect Symmetry visada buvo artimas konkurentas, bet Perfect Symmetry kitais aspektais yra mano asmeninis lyderis, subjektyviai vis tik labiau linkstu prie Parallels). Šitame albume Fates Warning pasiekia kūrybinį piką — nei viena iš albume esančių aštuonių dainų nėra silpna, jos visos skamba puikiai. Zonder'is būgnais gal šiek tiek mažiau draskosi nei Perfect Symmetry albume (dėl ko aš pastarąjį laikau techniškesniu, progresyvesniu), tačiau jo ritmai vis dar įneša labai daug netradicinės metalui spalvos, kažkokį džiazinį prieskonį. Šiame albume iš visų Fates Warning darbų geriausiai skamba DiBiase bosas — Point of View boso linija yra sprogstamo šaunumo, Don't Follow Me ir The Eleventh Hour stipriojoje dalyje bosas irgi taško. Šiame albume grupei puikiai pavyksta išpildyti ir lėtesnes dainas — The Road Goes On Forever, nors ir nėra mėgstamiausia daina albume, tačiau puikiai suteikia atsvarą aštrokam skambesiui ir svariai užbaigia albumą. Dar geresnė iš mažiau sunkių dainų yra We Only Say Goodbye — neužmirštama melodija. The Eleventh Hour labai smagi sintezė „lėtai ir švelniai - greitai ir stipriai - lėtai ir švelniai“ įvyksta. Pastarąją dainą dar ir norėčiau paminėti kaip geriausią Alder'io vokalinį performansą — jo aukšto tembro klyksmas stipriojoje dalyje mane pakerta. Tokį vokalą metalo muzikoje išgauna nebent Geoff Tate'as. Taip pat Alder'io vokalas puikus Life In Still Water (ten dar priedainyje kala dviguba jėga, nes LaBrie yra pritariantysis vokalas) ir Point of View dainose. Skambesio aštrumu į Perfect Symmetry albumą panašiausia yra turbūt Leave The Past Behind. Eye to Eye — mano mažiausiai mėgstama daina albume, bet tikrai pripažinsiu, labiausiai masėms pritraukti tinkantis hitinis kūrinys. Mano asmeniniai favoritai nuo pat pradžių buvo ir išlieka The Eleventh Hour ir Point of View, tačiau We Only Say Goodbye ir Life In Still Water nedaug atsilieka. Be abejonių rašau tvirtą 10-uką.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas