Solidus world-jazz fusion albumas. Čia Manfred Mann yra visai kitam amplua, neveltui projektui ir davė atskirą pavadinimą (Manfred Mann's Plains Music), nors etninės muzikos ir džiazo ar bent jau džiazroko miksų būta jau ir Somewhere In Afrika albume. Šis albumas beveik tiktų kaip Somewhere In Afrika drąsesnis tęsinys, tik nelemtai į chronologiją įsiterpia Criminal Tango ir Masque. Galbūt tai nėra albumas, kurio linkčiau klausytis pagalvojęs apie visą Manfred'o Mann'o projektų puikią muziką, tačiau, chronologiškai žiūrint, šio albumo labai reikėjo persigrupavimui po nelabai sėkmingų (mano galva) paskutinių dviejų albumų Criminal Tango ir Masque.
Man patinka pati albumo koncepcija, kad jis iš esmės remiasi į Šiaurės Amerikos indėnų etninę muziką ir ją minimaliai interpretuoja – įveda tik džiazo prieskonį, bet nedaro iš to pompastikos, bando išlaikyti maksimalią autentiką muzikos sandaroje. Tiesa, aš savaime linkstu link tų dainų, kurios turi daugiau džiazo spalvos. Mano mėgstamiausias kūrinys neabejotinai yra albumą atidaranti Kiowa – nepakartojama melodija išpildyti saikingu džiazo stiliumi. Turbūt dar labiau išplėtota yra Laguna – atmosferinė, įtraukianti kompozicija. Wounded Knee taip pat įsipaišo tarp mėgstamų dainų, kuris turi daugiau etninės dvasios.
Man gal truputį kliuva kaskartinis motyvų pernaudojimas: Sikelele turi dvi dalis, Hunting Bow turi reprizą ir po to pagrindinę temą (arba atvirkščiai, priklausomai nuo leidimo), Medicine Song pagrindinė tema atkartojama Instrumedicine Song. Šiam albumui, mano nuomone, reikia daug daugiau įvairovės. Gal tuomet jis tikrai išklitų į viršų kaip labai autentiškas ir stiprus darbas. Dabar autentiškumo neigti negaliu, bet jis tiesiog silpnasvoris, jame ne tiek daug turinio.
Tai vat isivaizduokit toki dalyka. Kiek kulturai prijaucianciu zmoniu piketavo prie Seimo, tiek per menesi kai veliniu menuo uzsuko pas Silentist nedoreliu susizinot kiek pornofilmu aktoriu ir kaip kada gavo gala
Oficialiais duomenimis lapkricio menesi MUSIC LT lanke 35 000 vizitu . ne is pirsto (ar dar kokios vietos) lauzti duomenys . kad trecia lankomiausiu temu buvo mano sukurta thread ... hm.. pornstars that died
Zmones saka: as esu klaunas. Klaunas yra klajunas tas ar kiti vaikstantys tetrai. As esu homikas ir tuo didziuojuosi homosapiensas homikas kuris juokauna per muzikos kanala whizzz kaledu dvasia
Viskam galima atleisti. As jeigu kitam gyvenime atgimciau Jezum, atleisciau ir tam Benui. Jis nezude panu noredamas pasantykiauti. Ji isvare viena ir kita ir jis kol salta nenorejo buti bomzhas. Jis norejo valgyt, gulet, googlint, o ne plest&prievartaut
Biat Einaras nesitikejau B2-D4 zmogus humoro jausma irgi turi! Aciu brolau. Su pirato ir klouno paveiksleliais ant draze vakar man taip juoka supurtei. As aisku juokiausi is saves. Priessventinis nuotaikos pakelimas rudu nuotaiku padangeje
2023 m. kovo 14 d. 11:42:47
Solidus world-jazz fusion albumas. Čia Manfred Mann yra visai kitam amplua, neveltui projektui ir davė atskirą pavadinimą (Manfred Mann's Plains Music), nors etninės muzikos ir džiazo ar bent jau džiazroko miksų būta jau ir Somewhere In Afrika albume. Šis albumas beveik tiktų kaip Somewhere In Afrika drąsesnis tęsinys, tik nelemtai į chronologiją įsiterpia Criminal Tango ir Masque. Galbūt tai nėra albumas, kurio linkčiau klausytis pagalvojęs apie visą Manfred'o Mann'o projektų puikią muziką, tačiau, chronologiškai žiūrint, šio albumo labai reikėjo persigrupavimui po nelabai sėkmingų (mano galva) paskutinių dviejų albumų Criminal Tango ir Masque.
Man patinka pati albumo koncepcija, kad jis iš esmės remiasi į Šiaurės Amerikos indėnų etninę muziką ir ją minimaliai interpretuoja – įveda tik džiazo prieskonį, bet nedaro iš to pompastikos, bando išlaikyti maksimalią autentiką muzikos sandaroje. Tiesa, aš savaime linkstu link tų dainų, kurios turi daugiau džiazo spalvos. Mano mėgstamiausias kūrinys neabejotinai yra albumą atidaranti Kiowa – nepakartojama melodija išpildyti saikingu džiazo stiliumi. Turbūt dar labiau išplėtota yra Laguna – atmosferinė, įtraukianti kompozicija. Wounded Knee taip pat įsipaišo tarp mėgstamų dainų, kuris turi daugiau etninės dvasios.
Man gal truputį kliuva kaskartinis motyvų pernaudojimas: Sikelele turi dvi dalis, Hunting Bow turi reprizą ir po to pagrindinę temą (arba atvirkščiai, priklausomai nuo leidimo), Medicine Song pagrindinė tema atkartojama Instrumedicine Song. Šiam albumui, mano nuomone, reikia daug daugiau įvairovės. Gal tuomet jis tikrai išklitų į viršų kaip labai autentiškas ir stiprus darbas. Dabar autentiškumo neigti negaliu, bet jis tiesiog silpnasvoris, jame ne tiek daug turinio.
Todėl albumui rašau ne daugiau nei 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas