Čia vienas iš tų atvejų, kur norėtųsi sutikti su šio albumo kritikais dėl blankaus skambesio ir vokalo, bet negaliu – šitas albumas man skamba per gerai. Aišku, aš galbūt kažko nežinau, nes aš Asia Minor atradau tik dabar ir dar nespėjau paklausyti jų klasikinių dviejų albumų. Bet jei šitas albumas yra vidutiniškas jų standartais, tai jau skubu planuoti perklausyti, kaip jie skambėjo 1980-aisiais.
Albumas yra labai lengvas, Camel'iškas, atmosferinis progrokas su tikrai paglostančiom širdį melodijom ir instrumentuotėm beigi subtiliais instrumentiniais perėjimais. Kompozicijos stiprios. Pagrindinė albumo problema yra ta, kad galimai dėl produkcijos, o galimai dėl pačių kompozicijų panašumo viena į kitą albumas yra gan sunkiai įsimintinas. Tačiau Deadline Of A Lifetime jau perklausiau tiek kartų, kad tų melodijų jau nebeužmirštu ir man jos skamba galvoje. Turbūt mėgstamiausias kūrinys, puikus tradicinio progroko skambesio pavyzdys. In The Mist yra rytietiškų melodijų kupinas kūrinukas, irgi tarp favoritų. Crossing In Between ir Melancholia's Kingdom išskirčiau kaip ramiausius ir lengviausius kūrinius albume, o Urban Silk turi labai malonią melodiją (nors nėra mano mėgstamiausias albume, nes vystymas man neimponuoja). Oriental Game ir The Twister du stiprūs stambesni kūriniai. Oriental Game turi daugiau laisvumo, ir vėl apsireiškiančių rytietiškų motyvų. The Twister yra labiau britiškas konvencinis prog'as. Radio Hatirasi stipriai užbaigia albumą. Turkų kalbos skambesys dainose man tikrai patinka ir ta artimųjų rytų folklorinio skambesio sintezė su progroku labai veikia.
Žodžiu, nors albumui reikia nemažai perklausų, kad jis nepraplauktų pro ausis, o įstrigtų ilgesniam laikui, tačiau jo klausymas nevargina, jis yra super malonus ausims (visiškai analogiškai veikia ir Camel muzika, o Camel aš su laiku vis labiau ir labiau pamėgstu). Rašau 9-etą šiam albumui (ir netgi su pliusiuku). Ir užsirezervuoju laiką Crossing The Line ir Between Flesh And Divine perklausai.
Žiūriu, Internet Archive turi donations langą viršuje tokį neblogą. Gal ir čia toks praverstų... O jei ką nors nervina jį matyti gali tiesiog išjungti.
O dėl paieškos.. sudėtinga ten ir ilgam, reikia žiūrėti ir kombinuoti. Galiu tik pasakyti, kad pagrindinė ir dienos dainos paieškos yra visiškai atskiros ir skirtingai įgyvendintos su skirtingom problemom ir tikslais.
Tai nėr už ką, Einarai, senai jau tai buvo planuose, tik vis rankos nedaeidavo. Tik taip ir nepavyko per vakar padaryti, kad tas užrašas nenušoktų į šoną, nemoku front-end.
O Estijai nieko nesiseka geriausiai. Va Skype pagaliau visiškai užsilenkė, tai estai nežinau ar dar turi kuo pasigirti O mums dabar geriausiai kol kas sekasi per visus amžius turbūt. Jei gera valdžia būtų, galbūt jau seniai būtume pavyzdinė valstybė.
Na čia ta konkurencija jau... Ji atsiranda iš to vyriško ego manau (nenorint generalizuoti ar apsiriboti tik viena lytimi, bet yra tendencija), ir dar nuolatinis žmonių lyginimasis su kitais.
2021 m. balandžio 21 d. 16:48:07
Čia vienas iš tų atvejų, kur norėtųsi sutikti su šio albumo kritikais dėl blankaus skambesio ir vokalo, bet negaliu – šitas albumas man skamba per gerai. Aišku, aš galbūt kažko nežinau, nes aš Asia Minor atradau tik dabar ir dar nespėjau paklausyti jų klasikinių dviejų albumų. Bet jei šitas albumas yra vidutiniškas jų standartais, tai jau skubu planuoti perklausyti, kaip jie skambėjo 1980-aisiais.
Albumas yra labai lengvas, Camel'iškas, atmosferinis progrokas su tikrai paglostančiom širdį melodijom ir instrumentuotėm beigi subtiliais instrumentiniais perėjimais. Kompozicijos stiprios. Pagrindinė albumo problema yra ta, kad galimai dėl produkcijos, o galimai dėl pačių kompozicijų panašumo viena į kitą albumas yra gan sunkiai įsimintinas. Tačiau Deadline Of A Lifetime jau perklausiau tiek kartų, kad tų melodijų jau nebeužmirštu ir man jos skamba galvoje. Turbūt mėgstamiausias kūrinys, puikus tradicinio progroko skambesio pavyzdys. In The Mist yra rytietiškų melodijų kupinas kūrinukas, irgi tarp favoritų. Crossing In Between ir Melancholia's Kingdom išskirčiau kaip ramiausius ir lengviausius kūrinius albume, o Urban Silk turi labai malonią melodiją (nors nėra mano mėgstamiausias albume, nes vystymas man neimponuoja). Oriental Game ir The Twister du stiprūs stambesni kūriniai. Oriental Game turi daugiau laisvumo, ir vėl apsireiškiančių rytietiškų motyvų. The Twister yra labiau britiškas konvencinis prog'as. Radio Hatirasi stipriai užbaigia albumą. Turkų kalbos skambesys dainose man tikrai patinka ir ta artimųjų rytų folklorinio skambesio sintezė su progroku labai veikia.
Žodžiu, nors albumui reikia nemažai perklausų, kad jis nepraplauktų pro ausis, o įstrigtų ilgesniam laikui, tačiau jo klausymas nevargina, jis yra super malonus ausims (visiškai analogiškai veikia ir Camel muzika, o Camel aš su laiku vis labiau ir labiau pamėgstu). Rašau 9-etą šiam albumui (ir netgi su pliusiuku). Ir užsirezervuoju laiką Crossing The Line ir Between Flesh And Divine perklausai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas