Tikrai keista, ir dar kritikai Queen'ams prikišo Led Zeppelinų megdžiojimą. Sakykit, kurioj vietoj albumas ledzepeliniškas? Jis, kad ir dar kiek žalokas, visiškai individualus, savitas ir įdomus. Žalokas ta prasme, kad dainoms lyg ir trūksta išbaigtumo, bet vokalinis susidainavimas (tuo metu nebuvo balso koregavimo) superinis.
Kurioj vietoj ledzeppeliniškas? Praktiškai visose! Ir net galiu pasakyti, kokį Led Zeppelin albumą labiausiai primena - patį pirmąjį! Doing Alright gale iš niekur iškrentantis rifas labai asocijuojasi su Communication Breakdown, Great King Rat vienu metu turi tokių gitaros momentų ir yra panašiai melodinga kaip Babe I'm Gonna Leave You, tačiau taip pat sunki kaip How Many More Times. Liar rifas yra siaubingai LedZeppelin'iškas, irgi primena sunkiąsias ankstyvąsias Led Zeppelin dainas. Bet vat būtent Led Zeppelin'inę atmosferą albume sukuria May'aus grojimo elektrine gitara maniera. Taylor'o neįprastai greiti būgnavimai vietomis taip pat primena Bonham'o stilių. O sakyčiau, kad Son and Daughter yra kaip Led Zeppelin ir Black Sabbath kūdikis, tiesa, parašytas tuo pačiu metu, kai ir minimos abi grupės buvo tik debiutuojančios.
Taip, sutinku, kad dainoms trūksta išbaigtumo, tačiau šio albumo vientisumas ir atmosfera kaip niekad gerai nuteikia lyginant su vėlyvesniais Queen albumais, kai jie pradėjo vis daugiau ir daugiau eksperimentuoti ir dėl to jų albumai nebūdavo labai malonūs ausiai. Čia Queen dar buvo "albumų grupė", o ties "Sheer Heart Attack" jie tik pradėjo spindėti atskiromis dainomis, kol grįžo atgal kažkur ties "A Kind of Magic" ar "The Miracle". Šiame albume ypač gerai nuteikia viena sprogstamo gerumo daina Great King Rat, bet tarkim ir psichodelinės The Night Comes Down arba Jesus labai įdomios. Šiam albumui parašysiu stiprų 8-etą, kas reiškia, kad tai, mano nuomone, vienas įdomiausių visos diskografijos albumų. Geriau pašlifavus būtų galima diskutuoti, kad tai ir vienas geriausių, inovatyviausių Queen albumų.
Išties geras albumas, keista, kad nesulaukė pripažinimo.
Tikrai keista, ir dar kritikai Queen'ams prikišo Led Zeppelinų megdžiojimą. Sakykit, kurioj vietoj albumas ledzepeliniškas? Jis, kad ir dar kiek žalokas, visiškai individualus, savitas ir įdomus. Žalokas ta prasme, kad dainoms lyg ir trūksta išbaigtumo, bet vokalinis susidainavimas (tuo metu nebuvo balso koregavimo) superinis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Pradžia tikrai labai gera. Albumas vertas didelio dėmesio. Ir keista, kaip toks darbas nesulaukė teisingo pripažinimo Didžiojoje Britanijoje. Na suprantama buvo daug galingo kalibro roko grupių, kuriančių gerą muziką. Didžioji Britanija ko gero daugiausiai davė roko muzikai. Bet vis tik po tokio albumo Queen turėjo būti pripažinti. Jau vien tokie gabalai kaip " Doing Alright" ar " My Fairy King" daro šį albumą išskirtiniu. O Fredie vokalas unikalus. Rašiau aš čia daug, bet keliais žodžiais albumą apibūdinčiau kaip " super ypatingas debiutas " . 10/10
____________________
i'm not like them, but i can pretend
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2018 m. vasario 16 d. 23:10:34
Kurioj vietoj ledzeppeliniškas? Praktiškai visose! Ir net galiu pasakyti, kokį Led Zeppelin albumą labiausiai primena - patį pirmąjį! Doing Alright gale iš niekur iškrentantis rifas labai asocijuojasi su Communication Breakdown, Great King Rat vienu metu turi tokių gitaros momentų ir yra panašiai melodinga kaip Babe I'm Gonna Leave You, tačiau taip pat sunki kaip How Many More Times. Liar rifas yra siaubingai LedZeppelin'iškas, irgi primena sunkiąsias ankstyvąsias Led Zeppelin dainas. Bet vat būtent Led Zeppelin'inę atmosferą albume sukuria May'aus grojimo elektrine gitara maniera. Taylor'o neįprastai greiti būgnavimai vietomis taip pat primena Bonham'o stilių. O sakyčiau, kad Son and Daughter yra kaip Led Zeppelin ir Black Sabbath kūdikis, tiesa, parašytas tuo pačiu metu, kai ir minimos abi grupės buvo tik debiutuojančios.
Taip, sutinku, kad dainoms trūksta išbaigtumo, tačiau šio albumo vientisumas ir atmosfera kaip niekad gerai nuteikia lyginant su vėlyvesniais Queen albumais, kai jie pradėjo vis daugiau ir daugiau eksperimentuoti ir dėl to jų albumai nebūdavo labai malonūs ausiai. Čia Queen dar buvo "albumų grupė", o ties "Sheer Heart Attack" jie tik pradėjo spindėti atskiromis dainomis, kol grįžo atgal kažkur ties "A Kind of Magic" ar "The Miracle". Šiame albume ypač gerai nuteikia viena sprogstamo gerumo daina Great King Rat, bet tarkim ir psichodelinės The Night Comes Down arba Jesus labai įdomios. Šiam albumui parašysiu stiprų 8-etą, kas reiškia, kad tai, mano nuomone, vienas įdomiausių visos diskografijos albumų. Geriau pašlifavus būtų galima diskutuoti, kad tai ir vienas geriausių, inovatyviausių Queen albumų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugpjūčio 14 d. 16:09:15
Tikrai keista, ir dar kritikai Queen'ams prikišo Led Zeppelinų megdžiojimą. Sakykit, kurioj vietoj albumas ledzepeliniškas? Jis, kad ir dar kiek žalokas, visiškai individualus, savitas ir įdomus. Žalokas ta prasme, kad dainoms lyg ir trūksta išbaigtumo, bet vokalinis susidainavimas (tuo metu nebuvo balso koregavimo) superinis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. birželio 22 d. 14:03:41
2010 m. vasario 24 d. 10:17:15
____________________
i'm not like them, but i can pretend
2009 m. balandžio 26 d. 14:02:35
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
2008 m. gegužės 14 d. 14:05:31