RIBÀ
Kristijonas Ribaitis

Ribaitis toks įdomus egzempliorius, laisvai laviruojantis tarp alternatyvaus undergraundo ir meinstryminės muzikos. Žongliruoja tarp altrokinės jausenos ir aštriau skambančio elektronikos, ir kažkokiu būdu šis derinys geba skambėti artimai pop klausytojo širdžiai. Mane šis atlikėjas jau kurį laiką domina, mačiau per kažkurias sostinės dienas (gal užpernai?) gyvai, skambėjo efektingai ir išjudinančiai publiką. Tad nusprendžiau pasiryžti pirmai pilno albumo pažinčiai.

Albumas tikrai stiprus, vientisas, nuo A iki Z išlaikantis tą unikalų štampą ir charakteringą skambesį. Vis dėlto, kaip ir anksčiau, taip ir šiame albume aš nerandu kažko skrodžiančio tiesiai į širdį ar tiesiai į hipokampą (ar amygdalą ar kitą smegenų dalį, į kurią kerta mėgstamiausios visų laikų dainos). Norėtųsi arba kažkokio dar drąsesnio, riebesnio elektroninio (o gal kaip tik rokinio) skambesio, arba kažkokios širdį veriančios melodijos. Dabar Ribos dainos kažkaip saugiai išlaviruoja tarp visų ekstremumų ir palieka tokį vidutiniškai gerą įspūdį. Aš norėčiau kažko daugiau albume kaip „Artimiau“ priedainio melodija, kaip „Sėsk-2“ rokinė jausena ir kaip „Flabergasto“ antros pusės tranki elektronika, bet net tose pačiose įvardytose dainose tai tėra pavieniai ryškesni momentai – dėl daugelio dainų posminių dalių aš daug entuziazmo nereiškiu, jos truputį vidutinės. „Dievulis kviečia taksą“ išryškėja kaip turbūt geriausiai visoms ausims subalansuota, kvintescencinė Ribaičio braižą apibendrinanti daina, rekomenduočiau ją nepažįstančiai šio atlikėjo ausiai. O silpnesnės dainos albume, mano ausiai – „Ant denio“ ir „Dėjau“. Nors „Ant denio“ turi tą cool įžangą su smooth tonaliniu poslinkiu, bet daina tiesiog neturi ryškaus priedainio, jos dėstyme daug statikos ir tik instrumentinis pragrojimas truputį daugiau rūgšties įveda. „Dėjau“ toks truputį per lengvas feel-good himnas. A la Biplan ant steroidų, kas truputį iškrenta iš viso albumo konteksto. Gal kitai ausiai tai skamba kaip nuotaikingas albumo paįvairinimas, man, deja, ji brėžia per daug disonanso su visu albumu.

Albumui rašau stiprų 8-etą, tikrai stiprus darbas lietuviškoje muzikos scenoje.