Gerokai stipresnis albumas negu Harbour of Tears. Anksčiau Rajaz nepakęsdavau dėl gana sauso skambesio, kur dominuoja gitara. Tačiau nors klavišiniai nustumti į antrą planą, Camel čia pasiūlo vienas labiausiai išpildytų kompozicijų nuo pat 8-ojo dešimtmečio. Kai kurie pastebi, kad Latimer gitara čia žiba netgi labiau nei klasikiniuose Camel albumuose, su kuo aš turbūt turėčiau sutikti, tačiau kompozicijos, nors ir kaip minėjau, išpildytos, bet kartais pergrūstos (The Final Encore), o kartais per daug simplistiškos (Shout), o kai kada per daug ištemptos (Rajaz ir Lawrence būtų labai šaunios, tačiau galėtų būti šiek tiek trumpesnės). Instrumentiniuose kūriniuose nestinga veiksmo, nors skambesys ne toks ir riebus (kita vertus, kai kuriose Three Wishes ir Sahara vietose Camel skamba kaip iš Mirage albumo ir tas man labai patinka). Ir dar vienas dalykas – šitas albumas man kiek pabosta klausytis. To nebūdavo su klasikiniais albumais, kurie, aišku, yra 15-20 minučių trumpesni nei šis. Bet čia galbūt to nevientisumo, nevienodo kompozicijų išpildymo kaltė. Mano mėgstamiausia vokalinė daina yra Lost and Found (nuostabi melodija, o ir instrumentiniai pasidraskymai antroje dainos pusėje labai pavykę, daina yra optimalios trukmės ir neperkrauta nieko). Mėgstamiausias instrumentalas yra Sahara (labai progresyvus ir konstruktyvus gabalas). Kaip ir minėjau, Rajaz ir Lawrence būtų artimiausi konkurentai šiems dviems favoritams, jei jie būtų kiek trumpesni. Silpnesnėmis dainomis albume vadinčiau The Final Encore (nors geras bandymas pagaminti sofistikuotą progroko dainą, tačiau struktūra labai chaotiška), Shout (labiausiai neutrali visame albume) ir Straight to My Heart (irgi persistengiama su instrumentuote antroje dainos dalyje). Albumui rašau 9 balus, jis labiausiai iš visų post-Breathless eros albumų priartėjo simpatijomis prie klasikinių Camel albumų.
Įrašiau į dienos dainos paiešką Nick Cave & The Bad Seeds dainos pavadinimą su typo: "Stranger With Kindess" (vietoj Kindness). Paieška suprato. Nustebau. Pasirodo, visus tuos metus music'e ši daina buvo su tuo pačiu typo
Lygtais yra kuriami kažkokie DI įrankiai, kurie galėtų tai padaryti, bet kol kas lyg ir nėra tokių variantų, kurie tiksliai gerai padarytų darbą. O juolab lietuvių kalbai dar tikrai nebus pritaikyta ilgą laiką.
Nugi susidomėjau aš dėl Jurgos. Tai va, Spotify ir Apple Music turi to albumo po 3 dainas. Musicmatch tik 2. Durna mintis – o gal kuris nors DI gali užrašyt žodžius? Nes dėl transkripcijos vis iškyla iš atminties memas apie tai, kad svarbiausia mokėti ...
Galima nekomentuoti. Mane Delacorado kadaise išmokė, kad prašyti kažką komentuoti yra per didelis prašymas. Kas pritaria visam tam mūsų šaršalui, tam tereikia like uždėt ir viskas.
Norėčiau paprašyti visų music.lt narių užsukti į diskusiją "Music.lt teismas" ir ten išreikšti (arba neišreikšti) poziciją dėl mūsų nario Silentist veiklos šiame portale. Ačiū iš anksto!
2020 m. birželio 14 d. 23:11:10
Gerokai stipresnis albumas negu Harbour of Tears. Anksčiau Rajaz nepakęsdavau dėl gana sauso skambesio, kur dominuoja gitara. Tačiau nors klavišiniai nustumti į antrą planą, Camel čia pasiūlo vienas labiausiai išpildytų kompozicijų nuo pat 8-ojo dešimtmečio. Kai kurie pastebi, kad Latimer gitara čia žiba netgi labiau nei klasikiniuose Camel albumuose, su kuo aš turbūt turėčiau sutikti, tačiau kompozicijos, nors ir kaip minėjau, išpildytos, bet kartais pergrūstos (The Final Encore), o kartais per daug simplistiškos (Shout), o kai kada per daug ištemptos (Rajaz ir Lawrence būtų labai šaunios, tačiau galėtų būti šiek tiek trumpesnės). Instrumentiniuose kūriniuose nestinga veiksmo, nors skambesys ne toks ir riebus (kita vertus, kai kuriose Three Wishes ir Sahara vietose Camel skamba kaip iš Mirage albumo ir tas man labai patinka). Ir dar vienas dalykas – šitas albumas man kiek pabosta klausytis. To nebūdavo su klasikiniais albumais, kurie, aišku, yra 15-20 minučių trumpesni nei šis. Bet čia galbūt to nevientisumo, nevienodo kompozicijų išpildymo kaltė. Mano mėgstamiausia vokalinė daina yra Lost and Found (nuostabi melodija, o ir instrumentiniai pasidraskymai antroje dainos pusėje labai pavykę, daina yra optimalios trukmės ir neperkrauta nieko). Mėgstamiausias instrumentalas yra Sahara (labai progresyvus ir konstruktyvus gabalas). Kaip ir minėjau, Rajaz ir Lawrence būtų artimiausi konkurentai šiems dviems favoritams, jei jie būtų kiek trumpesni. Silpnesnėmis dainomis albume vadinčiau The Final Encore (nors geras bandymas pagaminti sofistikuotą progroko dainą, tačiau struktūra labai chaotiška), Shout (labiausiai neutrali visame albume) ir Straight to My Heart (irgi persistengiama su instrumentuote antroje dainos dalyje). Albumui rašau 9 balus, jis labiausiai iš visų post-Breathless eros albumų priartėjo simpatijomis prie klasikinių Camel albumų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas