Rock Island
Jethro Tull

Jei Crest Of A Knave po 5 metų pertraukos man nuskambėjo kiek silpniau ir ne taip žavingai kaip anksčiau, tai pastarosios Rock Island perklausos man tik labiau įtvirtina simpatijas šiam albumui. Vis dar nesu didelis Another Christmas Song fanas, bet dabar joje labiau nei anksčiau įžvelgiu gražią folko dainą. O visa kita albume man patinka arba labai patinka. The Whaler's Dues turbūt lengvai patenka į mano mėgstamiausių grupės dainų top10. Apskritai, paskutinių trijų dainų segmentas man toks stiprus: The Whaler's Dues tekstą vis dar atsimenu mintinai ir niūniuoju sau panosėj beklausydamas, o Big Riff And Mando dainoje abu segmentai (ir Big Riff, ir Mando) yra puikūs, nuo Mando partijos net oda pašiurpo šiandien klausantis. Ir Big Riff ir Mando motyvai dainos viduryje taip gerai į vienį susijungia. Tikrai viena avantiūriškesnių vėlyvesnių Tull'ių kompozicijų. Na ir Strange Avenues su The Whaler's Dues motyvais, nutapytais dar ekspresyvesnėmis spalvomis, ir labai gražia uždaromąja sekcija (man kiek primenančią Farm On The Freeway, bent jau atmosferiškai). 

Kissing Willie yra nemažos dalies fanų išpeikta daina už vulgarų tekstą, bet man užtenka vežančios muzikos – puikiai atidaromas albumas. Ears of Tin ir Rock Island tikrai gretinasi kartu, kaip Alvydas pastebėjo, abi savo labiau išplėtota struktūra žavinčios dainos. The Rattlesnake Trail ir Undressed To Kill man yra smagūs rokeriai lingavimui į taktą. Rock Island dėl tokių dainų labiau nusipelnė Grammy už sunkaus metalo / roko performansą negu Crest Of A Knave. Na ir Heavy Water buvo mano kiek primiršta daina, šiom dienom patapusi viena mėgstamesnių albumo dainų – jos išpildymas gal ir paprastas, bet melodija užkrečianti. 

Įtvirtinu savo 9-etą, pridedu simbolinį pliusą prie jo. Man smagesnis klausytis albumas tiek už Crest Of A Knave, tiek už Catfish Rising, išsiskiriantis šios grupės epochos darbas. 

Man silpniausia daina čia yra Big Riff and Mando, o Another Christmas Song netgi labiau patinka už Chrismas Song 72. Ji tokia šviesi, šventiška ir nerūpestinga... ir paguodžianti. Paprasta, netgi supaprastinta, sakyčiau, kad legviau pasiektų kiekvieną, ypač vaikus.

O taip, The Whaler's Dues yra emociškai stipri. Strange Avenues turi labai gerai išplėtotą įžangą ir gražią melodiją. Ears of Tin man panašios savo nuotaika su Rock Island -  jos skleidžia vienišumo jausmą.

Seniai klausiau, reikės atšviežinti atmintį.

Šitą albumą galbūt mėgstu dar labiau nei Crest of a Knave. Nors Crest of a Knave turėjo daugiau stipresnių dainų, bet taip pat turėjo ir gerokai silpnesnių dainų. Šiame albume iš esmės yra tik viena, mano galva, silpnoka ir neįdomi daina — "Another Christmas Song". Visos kitos dainos - malonios ausiai klasikinio gitarinio roko dainos. Šis albumas tarp Jethro Tull gerbėjų turbūt nėra labai mėgstamas dėl to, kad jis labiau klasikinio roko nei progresyvaus roko įrašas. Bet dainų kokybė aukšta, dėl to nematau reikalo nesimėgauti šiuo albumu. Stipriausia albumo daina yra ta, kuri labiausiai išplėtota — The Whaler's Dues. Bet taip pat labai patinka ir pastarosios motyvais paremta Strange Avenues, ir Ears of Tin, ir Rock Island. Tiesą sakant, man patinka ir įsimintinos The Rattlesnake Trail bei Undressed to Kill melodijos. Apskritai, visas albumas vientisas, bet nenuobodus ir įsimintinas. Todėl 9 balai garantuoti.