Secret Treaties
Blue Öyster Cult

Daugelio BÖC fanų mėgstamiausias albumas. Ir aš neturiu ką paprieštarauti. Nors aš taip vienvaldiškai Secret Treaties nedėčiau į aukščiausią poziciją, bet jis man tikrai neatsilieka nuo kitų grupės favoritų, tokių kaip Imaginos ir Agents of Fortune. Šis albumas turi nemažai nekonvencinių rifų (tiek ritmiškai, tiek harmoniškai). Career of Evil su riebiais vargonais virš gitarų ir kartais dingstančiais instrumentais (pasiliekant tik ritminei sekcijai) tikrai netipiška hardroko daina. Jau nekalbant apie harmoniškai keistą Dominance and Submission rifą, kuriame turbūt nėra nei vieno normalaus intervalo, o tritonis (trečiame rifo takte) suskamba visų gražumu. Tai savo laiku tikrai turėjo būti įkvėpiantis ir inovatyvus sunkesnės formos rokas. Dauguma dainų taip pat yra kompoziciškai atipiškos, neturi normalios posmo ir priedainio struktūros arba ji yra pridėliota papildomų detalių. Tai mane nuolatos žavi ir kartais BÖC dėl to priartėja prie progrokiško skambesio. Šiame albume turbūt net labiau nei bet kada. Tokios dainos kaip Harverster of Eyes beigi Astronomy yra to ryškiausi pavyzdžiai.

Man turbūt vienas mylimiausių šio albumo bruožų yra jo produkcija. Man patinka labai šiltas elektrinės gitaros skambesys šiame albume, vargonų tonas labai gražiai įsilieja tarp gitarų partijų. Būgnai skamba stipriai, bet nesukompresuotai. Tas ypač justi Career of Evil ir Subhuman dainose. Bosą irgi, tipiškai 8-ojo dešimtmečio pirmajai pusei, girdi aiškiai ir griausmingai, bet neperdėtai stipriai. Trumpai tariant, visi instrumentai aiškūs, juos gali girdėti individualiai, bet jie taip pat gerai skamba ir kartu. Tokią sunkiai žodžiais nusakomą sinergiją dažniausiai sutinku būtent 8-ojo dešimtmečio albumuose ir Secret Treaties yra puikus pavyzdys.

Mėgstu beveik visas albumo dainas. Cagey Cretins galbūt kompoziciškai saugiausia ir dėl to man mažiausiai patinkanti daina albume, nors ir ji turi pozityvios vežančios energijos. Apie kitas albumo dainas galiu kalbėti tik labai gerais žodžiais. ME 262 griausminga daina, kuri turbūt gerai veikia kaip road trip'o daina. Ir turi labai mielą bridžą su skardžiai skambančiu pianinu. Harvester of Eyes bosiukas-motoriukas gerai važiuoja, o ir pati melodija labai įsimintina. Dainoje esti daug galingų soluočių ir man labai patinka netipiška dainos evoliucija – ji antroje pusėje niekada nebegrįžta prie pradžioje užduoto priedainio motyvo, bet duoda vietą naujiems motyvams. Taip pat patinka ritmiškai vingri Career of Evil beigi jau minėta agresyviai keista Dominance And Submission. Pastaroji turi fejerverkinio galingumo soluočių ir net beveik pertempia gumą su dainos vystymu, nes galvoji, kad 4:10-4:30 intervale skamba didžioji coda, bet po to šauna dar minutė galingų gitaros soluočių, kurios, tiesą sakant, nepakenkia. 

Man sidabrą ir bronzą dalijasi Subhuman ir Flaming Telepaths. Nors Subhuman viena paprastesnių kompoziciškai dainų albume, iš esmės laikosi struktūros posmas-bridžas-priedainis su tarpinėm instrumentinėm dalim, tačiau tai ritmiškai intensyvi daina ir ypač mielai kiekvieną kartą įstoja priedainis su melodinga iv-i-iv-v akordų progresija. Tokia konsonuojanti ir melodinga progresija net savotiška atgaiva po visų albume esančių nonsensų (tokių kaip tos pačios dainos bridže esančių vaikščiojimų tarp C ir D akordų pilno tono intervalais, kurie atrodo beveik nesusiję su likusiomis dainos dalimis). Man taip pat labai patinka radikaliai kitoks Subhuman perdarinys (pavadinimu Blue Öyster Cult) Imaginos albume. Flaming Telepaths turi labai epišką klavišinių partiją įžangoje ir solinėje dalyje, kurios negali nemylėt. Bendrai tai viena melodingiausių dainų, bet irgi neprimityvi, posme ten esti įdomaus modalinio maišymo (kaip skamba stoja mažorinė dominantė trečioje posmo eilutėje, nors daina minorinėj tonacijoj). Vėlgi, įdomaus komponavimo ženklas. 

Auksą ima Astronomy. Tai tiesiog nuostabiai parašyta daina, kurios tiesiog neįmanoma nemylėti. Labai šiltai skambantis, elegantiškai besivystantis kūrinys. Pianino partija nuostabi, ji liūliuoja bene pilnas dvi minutes pradžioje, bet verta išlaukti to gitaros pragrojimo ir po jo sekančio nuotaikingai skambaus priedainio. O kai pasieki tą galutinę „ASTRONOMYYYYYYY“ sekciją su nuostabiomis gitaromis ir stipriais mušamaisiais, tai tiesiog ekstazė. Kas svarbiausia, man Astronomy perdarinys Imaginos albume gal net dar truputį geresnis, tačiau anas skamba kiek šalčiau ir turi dar intensyvesnę gitarų aranžuotę. Todėl dažnai grįžtu prie šilčiau ir smagiau skambančio originalo. Abi versijos yra vienos nuostabiausių dainų BÖC diskografijoje.

Puikus albumas. Kadangi Imaginos bei Agents of Fortune išspaudžiau 10-uką, tai ir šiam albumui privalau parašyti tokį patį 10-uką. Gal ne pats tvirčiausias 10-ukas gyvenime ir ne pats labiausiai mane veikiantis roko muzikos albumas, bet be galo smagus kiekvieną kartą įsijungti ir perklausyti.

P.S. prieš tai čia buvusi "Astronomy" buvo užvadinta "Astronomy (1st version)", o Imaginos versija buvo užvadinta tiesiog "Astronomy". Tai sukėlė masyvų konfūzą, nes manau, kad niekas deramai neįvertino šitos versijos, o būdavo nukreipti į Imaginos versiją galvodami, jog tai originali versija. Dabar aš jas pervadinau atitinkamai „Astronomy“ ir „Astronomy (Imaginos versija)“, bet tas like'ų disbalansas (4 prieš 19) yra, deja, neatitaisomas, nes abejoju, kad Imaginos versija būtų taip labiau populiari ir mėgstama lyginant su originalia Secret Treaties versija.