Tago Mago
Can

Su šiuo albumu jau teko seniau susipažinti, šiandien tik jį prisiminiau ir užsukau čia, music'e. Iš naujo jį perklausiau ir susidariau nuomonę, jog tai geriausias Can albumas... po debiutinio Monster Movie. Aumgn avangardizmo lygis aukščiausias, tokios ekscentriškos improvizacijos negirdėjau dar, o jei girdėjau, tai analogo negaliu prisiminti. Kaip jau Viltė paminėjo, Peking O vokalo technika čia kelia avangardą, irgi labai stiprus kūrinys. Ilgiausioji Halleluhwah kiek mažiau avangardiška, bet eksperimentavimo daug. Kitos dainos nepaliko didesnio įspūdžio, bet Oh Yeah kažkuo sužavėjo.

Bendrai Can muzika tokia lengva, atmosferiška ir man tuo jie patinka. Nedegina ausų kaip King Crimson, nevargina kaip Magma, ne nuobodu kaip Amon Duul II. Avangardas yra mano mėgstama muzika, tačiau neišeina jo dažnai paklausyti. Tago Mago - vienas geriausių avangardo įrašų, kokį tik esu girdėjęs. Labai geras albumas. Smagu buvo jį prisiminti. 10.

Man Paperhouse pasirodė silpna, nes ji kažkokios keistos prigimties, į Can nelabai panašu, kažkiek elementų yra, bet tai nebuvo tas, ką norėjau išgirsti. O Aumgn ir Peking O tikrai stipriausi viso albumo kūriniai.

Įdomus šis albumas, kažkaip yra kantrybės perklausyti visas dainas iki galo ir tai džiugina. "Paperhouse" tubūt viena įdomesnių, tačiau "Aumgn" ir "Peking O" dar įdomesnės. "Peking O" nustebino savo garsų įvairove, ir tas malimas liežuviu tikriausiai ne kiekvienam galimas... Dar šiek tiek apie albumo viršelį: jis puikiai tinka savo dainomis, pavaizduotos žmogaus smegenys ir juokingai pagalvojau apie tai, kad dalį jų žmogus išspjauna :D Iš tiesų, man asmeniškai dainos lengvai klausėsi, tiksliau, greitai ir maloniai praėjo.