Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (1)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 Love, Fear And The Time Machine
Riverside |
 |
 Alice Cooper Goes to Hell
Alice Cooper |
|
 The God-Shaped Void
Psychotic Waltz |
|
 Remain in Light
Talking Heads |
|
 The Best of ZZ Top
ZZ Top |
|
Music.lt
13:29 -
4Blackberry
Na ir šiaip iš jų man tik keli patinka ir naudojami buvo, o taip tai ir man užtenka klasikinių simbolių kombinacijų.
13:27 -
4Blackberry
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
12:42 -
einaras13
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais 
12:40 -
einaras13
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
12:39 -
einaras13
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
01:30 -
4Blackberry
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
01:28 -
4Blackberry
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne? 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 2205
Iš viso užsiregistravę: 73662
Naujausias narys: noeliadrak
Šiandien apsilankė: 127584
2024 m. lapkričio 4 d. 20:46:58
Melvinai nenuvilia ir su šiuo darbu. Pakankamai jų dvasioje darbas, bet turi labiau eksperimentinį požiūrį į mušamuosius (kadangi čia bene visur yra dvi skirtingų būgnininkų mušamųjų partijos, sulipdytos į vieną įrašą) ir sugrįžtama prie liberalesnio požiūrio į kompoziciją. Štai albumą pradeda didžiulės apimties Pain Equals Funny kūrinys... tokios apimties kūrinių Melvins diskografijoje yra buvę, bet daugiau jų klasikinėje eroje, o vėlėsniuose darbuose ėmė vyrauti kompaktiškesnės kompozicijos. Pain Equals Funny ir net kai kurie tolimesni albumo kūriniai įneša ne tik monotoniškos doom'o dvasios, bet ir žiupsnelį stoner'io. Ekspresyvūs būgnai tą akcentą tik sustiprina. Todėl net jei ir jie savo dvasioje, visgi albumas gana kitoks nei keli ankstesni darbai.
Pain Equals Funny galima skirstyti į bene keturias skirtingas sekcijas. Po penkiaminutinės pirmosios dalies man labai patinka antroji sekcija (trunkanti nuo 6-os iki šiek tiek virš 9-os minutės). Riebus rifas, elektrinės gitaros efektai garsą padaro bene industrinį, bet pamatas labai doom'iškas – stipriai man šis garsas per smegenų žievę lupa. Po gan avangardinės, abstrakčios trečios sekcijos ties 13:30 stoja paskutinė dainos dalis, kuri irgi turi galingų momentų. Bet bendrai kūrinys nėra mano favoritas, kartais man ta antra sekcija nublankina visas kitas (ypač pirmą ir trečią). Nors kūrinys ir nesunkiai klausosi bei lengvai tos 19 minučių praeina.
Po to keturi normalesnės trukmės kūriniai sudaro antrą albumo pusę: lėtūniška Working The Ditch, kiek ekscentriškai nuplaukus She's Got Weird Arms, ir po to dvi intensyvios dainos, kurios abi yra mano favoritai albume: Allergic To Food ir Smiler. Allergic To Food yra būtent tai, kaip aš bendrąja prasme įsivaizduoju Melvins – greita, su daug gitaros išsidirbinėjimų ir be perstojo puškuojančiais būgnais, bei su Buzzo agresyviu it pro megafoną dainuojamu vokalu. Šita daina yra pusšeštos minutes trunkantis fejerverkas, neleidžiantis atsipūsti. Smiler truputį vingresnė ir subtilesnė ritminės sekcijos prasme, kompoziciškai ir net vokaliai iš tolo primena Mike Pattono manierą Faith No More kontekste. Bet energijos atnešanti tikrai panašų kiekį kaip ir Allergic To Food.
Galbūt šiam momentui truputį labiau mėgstu jų ankstesnį studijinį darbą Working With God, bet šiaip Tarantula Heart kitokiu būdu, bet užsitarnauja labai panašias simpatijas. Todėl vertinu atitinkamai – 9-etu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas