Tension
Kylie Minogue

Spėju, kad aš šito albumo klausimu esu mažumoj. Aukštas tiek music'iečių, tiek plataus pasaulio vertinimas mane stebina, nes aš iš Kylie Minogue įprastai tikėčiau kažko sumanesnio nei Padam Padam ar krūva kitų instrumentaliai monotoniškų pop dainų su tikrai gan prasta produkcija (dar vienas dalykas ko nesitikėčiau iš Kylie). Permečiau vieną kitą apžvalgą ir jų visą glaustą santrauką wiki straipsnyje, bet niekas nemini to, kad beveik viskas, kas yra antrame plane, yra GEROKAI antrame plane, nesvarbu, ar tai sintezas, ar kažkokia gitarinė partija. Antram planui trūksta garso ir svorio, dėl to instrumentuotės skamba gan vienodai ir plonai. Tai, kad visam albume vyrauja tradicinės pop muzikos akordų progresijos, irgi nepadeda. 

Kritikai šį albumą giria už stilistinę įvairovę, bet aš asmeniškai čia jos neįžvelgiu. Didžioji dalis dainų skamba kaip šiuolaikinei epochai parašyta pop muzika su elektroniniais, Kylie muzikai būdingais elementais. Pavienėse vietose gali išgirsti labai atskirų 80-ųjų, 90-ųjų, 2000-ųjų įtakos, bet tai tikrai nėra taip, kaip wiki teigiama, kad šis albumas įkvėptas 9-ojo dešimtmečio sintpopo, disko, fanko ar dar kokio velnio. Nei čia disko, nei čia fanko labai yra. 

Ir gal norėtųsi sakyti, kad geriausia albumo dalis yra tai, kad Kylie vokaliai skamba tikrai gerai, bet Kylie ir šiaip niekada nebuvo didelė vokalistė, tai aš nežinau, ar čia jau didelis pagyrimas. Galbūt galima pasakyti kitą gerą dalyką, kad nepaisant adaptavimosi į šiuolaikinės pop muzikos trendus, Kylie sėkmingai išlaiko savo tapatybę naujuose kūriniuose. Bet tai labiau darosi panašu į seriją „tai tik dar vienas, neišsiskiriantis atlikėjo X albumas“.

Iš masės vidutiniško tempo elektropopinių dainų su vidutiniu sintezatoriaus indėliu vis tik pavyko išsirinkti porą favoritų. Tai titulinė daina, kuri bene mažiausiai kenčia nuo produkcijos trūkumų. Gal kapota elektrinio pianino linija (a la 90s šokių muzikos stiliumi) ir ryškus bosas padeda išlaikyti gyvastį. Vėliau stojantis sintezas ir gitara nepasislepia antrame plane, gerai išstoja, todėl ši daina atrodo suprodiusuota daug geriau nei kitos albume. Dar labiau mėgstu Vegas High – išsiskiriančiai daug energijos atsinešantis kūrinys, kuriame stipriai skamba ir Kylie vokalai, ir sintezatoriai turi daugybę funkcijų: visada yra bent dvi jų linijos, ir viena iš jų priedainyje pabrėžia dainos harmoniją, o kita, arba posmo atveju abi, dekoruoja aranžuotę smagiai pragrojimais. Bridžas su savo tonacijos pokyčiu gero kontrasto įveda. Boso linija skamba stipriai. O bendras dainos skambesys kvėpuoja 2000-aisiais, kada turbūt Kylie buvo labiausiai pike. Fadeout'as irgi daugiau atitinka 2000-ųjų negu 2020-ųjų muzikos tradicijas. Taigi, daina savotiškai skamba kaip retrospektyva 20-čia metų atgal, bet sėkminga retrospektyva.

Deja, bendrai albumą vertinu tik 5 balais. Dar gal pasvarstyčiau apie 6, bet Padam Padam arba 10 out of 10 yra tokios cringe dainos, kad negaliu. 

Toks neblogs bet vientisas albumas

8/10 ačiū, buvau pamiršęs šitą deimančiuką

9/10 - puikus pop albumas