Labai įdomus albumas iš grupės, kurios kūrybos nusprendžiau perklausyti tik dėl to, kad užmačiau man kaip chemikui imponuojantį grupės pavadinimą (alizarinas yra raudonas dažas ir taip pat naudojamas analitinės chemijos srityje). Jie mane nustebino ir tuo pačiu sukėlė vidinį konfliktą, ko pasekoje šio albumo perklausiau jau turbūt dviženklį skaičių kartų. Jie mane nustebino man labai limpančia kompozicijų maniera ir muzikavimu – švelniai skambantis gitaros ir klavišu tandemas puikus, ritmiškai labai puikiai išpildytos dainos, neperkrauta draskymosi instrumentais. Tiesa, galbūt šitas lengvas skambesys vietomis paveda mintimis į klystkelius, dėl ko kartais dainos nuskamba neįsimintinai, bet šiemet buvo ir gerokai nuobodesnių albumų nei šis. Kas mane žiauriai supriešino: vokalas. Tai pirmas grupės albumas, kuriame Josh Kay dainuoja ir aš manau, jog buvo klaida nepasisamdyti atskiro vokalisto. Josh Kay, atrodo, dainuoja su užsikišusia nosimi (ką čia žinai, gal žmogų sloga prispaudė)... bet tas „nosinis“ vokalo skambesys labai mane dirgina, o ir tembro variacijų beveik jokių visame albume Kay nepasiūlo. Siūlyčiau pasitreniruoti arba iškrapštyti iš kažkur naują vokalistą. Los Andžele pasiūlos turėtų būt, bet turbūt finansai opesnis klausimas tokioms mažai žinomoms grupėms.
Mano mėgstamiausios kompozicijos yra Attenuation (viešpatie, koks nuostabus išpildymas ir ritmika) ir Elegy Simulacra, nors iš esmės visos albumo dainos skamba stipriai. Muzikaliai beveik rašyčiau 10-etą, bet -1 balas už vokalą, tai 9-etas.
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2020 m. gruodžio 5 d. 19:28:40
Vokalas ir man užkliuvo. Plokščias ir dar per nosį, nemalonus kažin kaip.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 5 d. 19:18:15
Labai įdomus albumas iš grupės, kurios kūrybos nusprendžiau perklausyti tik dėl to, kad užmačiau man kaip chemikui imponuojantį grupės pavadinimą (alizarinas yra raudonas dažas ir taip pat naudojamas analitinės chemijos srityje). Jie mane nustebino ir tuo pačiu sukėlė vidinį konfliktą, ko pasekoje šio albumo perklausiau jau turbūt dviženklį skaičių kartų. Jie mane nustebino man labai limpančia kompozicijų maniera ir muzikavimu – švelniai skambantis gitaros ir klavišu tandemas puikus, ritmiškai labai puikiai išpildytos dainos, neperkrauta draskymosi instrumentais. Tiesa, galbūt šitas lengvas skambesys vietomis paveda mintimis į klystkelius, dėl ko kartais dainos nuskamba neįsimintinai, bet šiemet buvo ir gerokai nuobodesnių albumų nei šis. Kas mane žiauriai supriešino: vokalas. Tai pirmas grupės albumas, kuriame Josh Kay dainuoja ir aš manau, jog buvo klaida nepasisamdyti atskiro vokalisto. Josh Kay, atrodo, dainuoja su užsikišusia nosimi (ką čia žinai, gal žmogų sloga prispaudė)... bet tas „nosinis“ vokalo skambesys labai mane dirgina, o ir tembro variacijų beveik jokių visame albume Kay nepasiūlo. Siūlyčiau pasitreniruoti arba iškrapštyti iš kažkur naują vokalistą. Los Andžele pasiūlos turėtų būt, bet turbūt finansai opesnis klausimas tokioms mažai žinomoms grupėms.
Mano mėgstamiausios kompozicijos yra Attenuation (viešpatie, koks nuostabus išpildymas ir ritmika) ir Elegy Simulacra, nors iš esmės visos albumo dainos skamba stipriai. Muzikaliai beveik rašyčiau 10-etą, bet -1 balas už vokalą, tai 9-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas