Klausau Queen diskografiją atvirkštine tvarka, pradėdamas nuo Innuendo, kuriam jau dideliu komentaru pažėriau kritikos. Mano nuostabai, šitas albumas pakankamai dideliu atstumu mano asmeninėse simpatijose pralenkia Innuendo. Nes galbūt šiame nėra tokių prastų dainų kaip "Delilah". Kažkaip instrumentai čia skamba daug sklandžiau, melodijos ir kompozicijos pakankamai įdomios, nebuvo praktiškai nė vienos, į kurią žiūrėčiau labai kritiškai. Albumas prasideda dviem trumpesnėm, bet ne mažiau intriguojančiomis dainomis Party ir Khashoogi's Shop, vėliau eina trijulė, kurią laikyčiau labiausiai verta dėmesio albume: labai kompleksuota The Miracle, didelį įspūdį paliekanti I Want it All ir žaisminga bei įsimintina The Invisible Man (Deacon'o bosą dievinu ten). Breakthru nors yra vienas populiaresnių albumo kūrinių, tačiau jame aš nerandu nieko labai fantastiško. Rain Must Fall ir Scandal pavadinčiau gan vidutiniškomis albumo kontekste. Mane asmeniškai palietė My Baby Does Me dainos atmosfera. Galbūt techniškai ne pats stipriausias kūrinys, tačiau gana stipriai įtraukianti, Mėjaus gitara įsimintina. Albumą pabaigia turbūt man stipriausia pasirodžiusi Was It All Worth It, kurioje yra ir nemažai sunkumų, ir atsiskleidžia Mercurio komponavimo gebėjimai. Bonusinė Hang on in there irgi neprasta, tačiau ne pati įsimintiniausia daina kontekste.
Žodžiu, albumas man pasirodė pakankamai vientisas, pakankamai įvairiapusis ir vertas dėmesio. Daug geresnis nei Innuendo. Rašau 9 balus.
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
2017 m. liepos 19 d. 18:13:05
Klausau Queen diskografiją atvirkštine tvarka, pradėdamas nuo Innuendo, kuriam jau dideliu komentaru pažėriau kritikos. Mano nuostabai, šitas albumas pakankamai dideliu atstumu mano asmeninėse simpatijose pralenkia Innuendo. Nes galbūt šiame nėra tokių prastų dainų kaip "Delilah". Kažkaip instrumentai čia skamba daug sklandžiau, melodijos ir kompozicijos pakankamai įdomios, nebuvo praktiškai nė vienos, į kurią žiūrėčiau labai kritiškai. Albumas prasideda dviem trumpesnėm, bet ne mažiau intriguojančiomis dainomis Party ir Khashoogi's Shop, vėliau eina trijulė, kurią laikyčiau labiausiai verta dėmesio albume: labai kompleksuota The Miracle, didelį įspūdį paliekanti I Want it All ir žaisminga bei įsimintina The Invisible Man (Deacon'o bosą dievinu ten). Breakthru nors yra vienas populiaresnių albumo kūrinių, tačiau jame aš nerandu nieko labai fantastiško. Rain Must Fall ir Scandal pavadinčiau gan vidutiniškomis albumo kontekste. Mane asmeniškai palietė My Baby Does Me dainos atmosfera. Galbūt techniškai ne pats stipriausias kūrinys, tačiau gana stipriai įtraukianti, Mėjaus gitara įsimintina. Albumą pabaigia turbūt man stipriausia pasirodžiusi Was It All Worth It, kurioje yra ir nemažai sunkumų, ir atsiskleidžia Mercurio komponavimo gebėjimai. Bonusinė Hang on in there irgi neprasta, tačiau ne pati įsimintiniausia daina kontekste.
Žodžiu, albumas man pasirodė pakankamai vientisas, pakankamai įvairiapusis ir vertas dėmesio. Daug geresnis nei Innuendo. Rašau 9 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2009 m. balandžio 28 d. 15:32:49
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
2009 m. kovo 20 d. 23:07:42