The Rock
SBB

Kažkaip visai iš akių išleidau SBB 2000-2010 periodą. Man net rodėsi, kad  grupė buvo laikinai iširusi, arba tenkinosi vien koncertine veikla. Pasirodo iki jų 2012-ais išleisto albumo SBB išėjo net 5 albumai. Gan silpni, jei tikėti progarchyvo vertinimais. Man atsitiktinai pasitaikė 2007-tų albumas „The Rock“. Įspūdis liko dvejopas: pirma, tai labai nevienodo lygio albumas, antra – SBB grįžo prie roko, progresyvaus roko šaknų. Pats albumo pavadinimas daug žadantis – „the Rock“ ir titulinė daina „Skala“ turėtų trinktelėti roko rifais, bet ji tik sunkiasvorė liaudiškos muzikos surokinta a la mūsų Thundertale produkcija ir diduma albumo dainų yra baladės arba lėto tempo dainingos melodijos.  Didžiausias nemalonaus atskonio elementas yra vokalas. Skšeko balsas anksčiau man nepjovė ausų, bet šiame albume iš eilės trys dainos „Silence“, „Sunny Day“ ir „My Paradise“ yra sunkiai paklausomos vien dėl balsės „i“, kuri kaip yla sminga į smegenis net iš dvibalsių.  Ir čia pat nepaaiškinamas fenomenas, kad dainose „In Heaven and Hell“, „Pielgrzym“ ir „Akri“ to efekto jau nesijaučia. Tos trys minėtos dainos patiko, o ypač Piligrimas, turintis space rock atmosferos ir pinkfloydiško perpetuum mobile ritminio pagrindo. Užburianti kompozicija, klausiausi tris kartus iš eilės. Baigiamoji daina yra keistas hibridas – lenkiškai vengriškas motyvas ir jį sukūrė bei būgnais sugrojo Gaboras Nemetas iš Skorpió, o sudainavo Somló Tamás iš Lokomotiv GT. Tenka sutikti su įvertinimu 3,60 ir maniškis yra 8 su minusu.